Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai 1918-1945 m.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje, Šiauliuose pradėjo kurtis lietuviškos valstybinės ir visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos ir skaityklos. Iš pradžių tai buvo nedidelės ir mažą knygų fondą turinčios bibliotekos. Jos pagal tuo metu įprastą pavadinimą vadinosi knygynais.
    Tarpukariu bene pirmoji viešoji visuomeninė biblioteka Šiauliuose įkurta  1918 m. „Skalsos“ valgyklos patalpose. S. Grybo pakviestas, šios bibliotekos vedėju dirbo Stasys Brašiškis (1896-1989).
     1920 m. Šiauliuose prie Mokytojų sąjungos knygyno  sandėlio buvo įsteigta mokytojų biblioteka ir skaitykla. Mokytojų sąjungos Šiaulių skyrius Dvaro g. 24, apskrities valdybos patalpose atidarė knygyną sandėlį, prie kurio ir veikė mokytojų biblioteka ir skaitykla.

     Šiaulių apskrities Mokytojų sąjungos skyriaus valdyba gavo iš Klemenso Skabeikos (1884-1951) pedagoginių raštų knygyną, kuris buvo paliktas Šiauliuose ir karo metu buvo išnešiotas. Norėdama sugrąžinti knygas Mokytojų sąjungos valdyba kreipėsi į visuomenę su prašymu pas ką randasi knygų su Kl. Skabeikos parašu ir antspaudu, grąžinti jas Mokytojų sąjungos Šiaulių skyriui. Savo ruožtu Mokytojų sąjungos valdyba padėkojo Kl. Skabeikai už knygų auką¹.

***

Šiame straipsnyje apžvelgiamos Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940), sovietų ir nacių okupacijų bei karo metais (1940-1945) Šiauliuose veikusios bibliotekas ir skaityklos ir jų knygos ženklus. Nuo XX a. pradžios iki ketvirtojo dešimtmečio, kaip ir visoje Lietuvoje, bibliotekos Šiauliuose dar buvo vadinamos knygynais.  Tarpukariu pirmoji viešoji visuomeninė biblioteka Šiauliuose buvo įkurta 1918 m. „Skalsos“ valgyklos patalpose. Jos vedėju buvo Stasys Brašiškis. 1920 m. pradėjo veikti Šiaulių miesto centralinis knygynas (viešoji biblioteka) Pasitelkiant įvairius šaltinius ir archyvinę medžiagą iš dalies pavyko atkurti ir rekonstruoti tarpukaryje veikusių kai kurių mažiau žinomų Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekas ir skaityklas. Iš jų minėtinos:
     Šiaulių žydų draugijų bibliotekos ir skaityklos (1920-1941), Šiaulių apygardos teismo knygynas-biblioteka (1922-1940), Šiaulių paštininkų draugijos „Žinia“ biblioteka-skaitykla (1923-1940), Šiaulių advokatūros (1925-1940), „Kultūros“ bendrovės (1923-1927), Šiaulių įgulos ir kariškių bibliotekos (1925-1940), „Aušros“ muziejaus ir Kraštotyros draugijos bibliotekos-skaityklos (1927-1940), „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus vaikų bibliotekos-skaityklos, Šiaulių bažnyčių ir parapijinės bibliotekos ir skaityklos (1928-1940), Šaulių sąjungos Šiaulių skyriaus (1933-1940), Šiaulių esperantininkų draugijos (1934-1944), Šiaulių geležinkeliečių (1936-1940), Darbo rūmų Šiaulių darbininkų kultūros klubo (1936-1940), Kultūros švietimo draugijos (1936-1940) bibliotekos ir skaityklos ir kt. Pavyko atkurti jų raidą ir dinamiką Šiauliuose, naudojantis knygų ženklais indentifikuoti jų fondų pobūdį ir turinį.  Pirmąkart pateikiama iki šiol neskelbta arba mažai skelbta informacija ir faktai apie tarpukario Šiaulių valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų  bibliotekas ir skaityklas, jų knygos ženklus: knygos įrašus, antspaudus, superekslibrisus, ekslibrisus ir lipdes. 

Šiaulių centralinis knygynas (viešoji biblioteka, 1920-1940 m.).

Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjungos „Žiežirba“ Šiaulių skyriaus knygynas (1922-1926).

Pavasarininkų sąjungos Šiaulių skyriaus ir kuopos knygynas (biblioteka) ir skaitykla (1922-1930).

Šiaulių apygardos teismo knygynas-biblioteka (1922-1940).

Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų švietimo draugijos„Žinia“ biblioteka ir skaitykla (1923-1940).

Žydų bibliotekos ir skaityklos Šiauliuose (1920-1941).

Kultūros“ bendrovės knygynas-biblioteka ir skaitykla (1923-1927).

Stefanijos ir Ivano Vladimirovų knygynas-biblioteka „Knyga“ (1924-1940).

Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo biblioteka (1925-1940).

Šiaulių advokatūros knygynas-biblioteka (1925-1940).

Šiaulių įgulos 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko biblioteka-skaitykla (1925-1940) ir kitų Lietuvos kariuomenės karinių pajėgų Šiauliuose bibliotekosir skaityklos. 

Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Kraštotyros draugijos biblioteka (1927-1940).

„Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus vaikų bibliotekos-skaityklos (1928-1940).

Šiaulių bažnyčių parapijinės bibliotekos ir skaityklos (1928-1940).

Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos knygynas (biblioteka)-skaitykla(1920-1945).

Šiaulių miesto Šaulių (1) būrio knygynas-skaitykla, šaulių bibliotekos (1933-1940). 

Šiaulių esperantininkų draugijos knygynas (biblioteka)-skaitykla (1934-1944).

Šiaulių geležinkeliečių biblioteka (1936-1940).

Darbo rūmų Šiaulių darbininkų kultūros klubo biblioteka-skaitykla (1936-1940).

Kazimiero Petrausko privati viešoji biblioteka (1936-1940).

Šiaulių kultūros švietimo draugijos biblioteka-skaitykla (1936-1940).

Šiaulių valstybinių, visuomeninių organizacijų ir draugijų bibliotekos, skaityklos, jų knygos ženklai okupacijų ir karo metais (1940-1944).

Literatūra ir šaltiniai. 

Grįžti į straipsnio pradžią