„LIETUVOS VAIKO“ DRAUGIJOS ŠIAULIŲ SKYRIAUS VAIKŲ BIBLIOTEKOS-SKAITYKLOS (1928-1940)

Jonas NEKRAŠIUS

     1926 m. balandžio 18 d. Šiauliuose pradėjo veikti „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyrius. Šios draugijos Šiaulių skyrius 1928 m. pradėjo rūpintis vaikų bibliotekų ir skaityklų steigimu mieste. 1928 m. gruodžio 8 d. šios draugijos Šiaulių skyrius atidarė mieste vaikų skaityklą. Tai buvo pirmoji (atskirai nuo suaugusiųjų) viešoji vaikų skaitykla (biblioteka), kuri veikė Dvaro g. 107. 1931 m. vasario 1 d. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyrius mieste, Vilniaus g. 90, atidarė antrąją vaikų skaityklą. Šias mieste steigiamas pirmąsias lietuviškas vaikų skaityklas (bibliotekas) rėmė grafo V. Zubovo žmona Sofija Bilevičiūtė-Zubovienė (1861-1932). 1932 m. gruodžio 8 d. Šiauliuose, Dvaro g. 86 atidaryta trečioji vaikų skaitykla buvo pavadinta Sofijos Zubovienės vardu. Joje knygų buvo per 200, skaitykloje galėjo skaityti 40 vaikų⁵².

      

1934 m. Šiauliuose prie vaikų darželių veikė 4 vaikų bibliotekos (skaityklos). 1936 m. jų fondus sudarė apie 800 knygų, 1938 m. jau 1371 knygų bei vaikų žurnalų egzempliorių. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekose 1936 m. buvo 9130 lankytojų, 1938 m. (per 5 mėn.) – 7280 lankytojų. Jos dirbo 3 kartus per dieną⁵³. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus skaityklose, buvusiose pradžios mokyklų ir darželių prieglobstyje, vaikų skaitymu rūpinosi Ona Bugailiškienė, Ona Fledžinskaitė, Juozas Kairys, S. Leliukaitė, Agnė Murzaitė ir kt.⁵⁴
       1940 m. Šiaulių mieste veikė 4 vaikų skaityklos ir 1 specializuota skaitykla tėvams. Jackus Sondeckis apie vaikų bibliotekas Šiauliuose rašė: „1940 m. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyrius turėjo 4 vaikų skaityklas, kuriuose tais metais skaitė apie 9000 vaikų. Knygų jose buvo apie 1500. Skaityklų patalpos buvo jaukiai įrengtos, stalai, kėdės pritaikytos vaikams.
    1940 m. atidaryta specialioji skaitykla tėvams. Joje buvo per 300 knygų. Skaitykloje vykdavo pokalbiai su tėvais, buvo kalbama higienos ir vaikų auklėjimo klausimais“⁵⁵.
    1940 m. birželio 28 d. Lietuvos vaiko draugijos Šiaulių skyriaus darželio Nr. 1 patalpose, Dvaro g. 107, buvo atidaryta minėto darželio Nr. 1 vaikų tėvų biblioteka. Joje buvo apie 300 gražiai įrištų tomų knygų, kuriomis tėvai galėjo laisvai naudotis. Knygoms laikyti buvo padaryta daili spinta, kuriai medžiagas parūpino, spintą pagamino ir ją nudažė keli vaikų tėvai. Biblioteka buvo pavadinta „Tėvų rūpesčiu“, nes iš tikrųjų tik tėvų rūpesčiu ji atsirado ir veikė. Jos atidaryme dalyvavęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius prof. Antanas Purėnas pabrėžė, kad tokia biblioteka „Tėvų rūpesčiu“ - labai reta ir sektina Lietuvoje naujovė⁵⁶. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos rėminančia linija apibrėžtu keturių eilučių apvaliu knygos antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Tėvų rūpesčiu“ / biblioteka Nr. 1 / „Lietuvos Vaiko“ Dr-ja / Šiaulių skyr. Šio antspaudo apskritimo dydis 37 mm.

       1928 m. Šiauliuose, be Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriaus (turinčio apie 25.000 knygų) dar veikė nemažai viešų ir pusiau viešų bibliotekų, kurios priklausė įvairioms draugijoms ir organizacijoms. Tarp jų minėtini: 2 žydų knygynai, 4 viešosios skaityklos, 8 knygynai ir kt. 9 valstybinės mokyklos kartu disponavo 2402 knygų fondu⁵⁷. 1928 m. gegužės mėn. įsisteigusio Dr. J. Basanavičiaus sąjungos Šiaulių skyriaus liaudies universitetas turėjo knygyną (biblioteką), epidiaskopą, mokslo paveikslų. 1928 m. Mokytojų seminarijos bibliotekoje buvo 1774 knygų, žurnalų ir brošiūrų⁵⁸.

       Iš didesnių privačių bibliotekų, be grafo V. Zubovo, Šiauliuose dar buvo poetų J. Krikščiūno-Jovaro ir J. Miliausko-Miglovaros, pedagogo J. Murkos asmeninės bibliotekos, privatinio advokato L. Krečino didelis teisinės literatūros rinkinys, kuris buvo prieinamas ir platesniam skaitytojų būriui bei kt.

Grįžti į straipsnio pradžią