ŠIAULIŲ ĮGULOS 8-OJO PĖSTININKŲ KAUNO KUNIGAIKŠČIO VAIDOTO PULKO BIBLIOTEKA-SKAITYKLA (1925-1940) IR KITŲ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINIŲ PAJĖGŲ ŠIAULIUOSE BIBLIOTEKOS IR SKAITYKLOS.

Jonas NEKRAŠIUS

    1923 m. balandžio 29 d. Šiauliuose buvo dislokuotas 8-asis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas (toliaus sutrumpintai – K. K. Vaidoto pulkas). Jo štabas įsikūrė grafo Zubovo dvaro oficinoje Aušros alėjoje. 1924 m. Šiauliuose, M. Miliaus namuose buvo atidarytas karių klubas-skaitykla.

       8-to pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo vadovybės žinioje esančios karių bibliotekos tikrąją pradžią galima laikyti 1925 m. pabaigą. Iki to laiko pulke, kiekvienoj kuopoj buvo knygynėliai, kuriuose būdavo po keliasdešimt knygų. 1925 m. pabaigoje buvo paskirta pora karininkų, kurie rinko iš visur knygas, jas sutvarkė ir įkūrė karių biblioteką³⁰. 1925 m. pabaigoje Šiaulių įgulos 8-ajame pėstininkų K. K. Vaidoto pulke įkurtoje karių bibliotekoje buvo 215 knygų, 1926 m. – 1162, 1927 m. – 1434, 1928 m. -  1569 tomai knygų. Joje taip pat veikė ir karių skaitykla³¹. Knygos kareiviams buvo išduodamos vietoje skaityti ir išsinešti. Ji veikė šventadieniais ir paprastosiomis dienomis, laisvu nuo tarnybos laiku. 1926 m. lapkričio mėn. Šiaulių įgulos pulko Švietimo komisija nutarė įgulos biblioteką pertvarkyti taip, kad mažos vertės knygas perduoti į archyvą, kareivių išsilavinimui neprieinamas – perduoti kareivių bibliotekai, tinkamoms kareivių skaitymui knygoms sudaryti atatinkamus katalogus³².

      Šiaulių įgulos 8-ajame pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje 1927 m. skaitė 304 skaitytojai, kurie perskaitė 1976 knygas (bibliotekininkai: vyr. leitenantas Gauka (1926 m.), 1927 m. – leitenantas Jatulis, padėjėjas – jaun. puskarininkis Zažeckas). 1928 m. pulko karių bibliotekoje buvo 354 skaitytojai (bibliotekininkas – viršila Brazinskas)³³.

       1931 m. Šiaulių įgulos karių šeimų draugija paaukojo 200 litų 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo reikalams. Už tuos pinigus tuometinis pulko švietimo komisijos vadovas kapitonas Povilavičius nupirko pulko bibliotekai 70 įvairaus turinio knygų³⁴.

      1931 m. gegužės 17 d. jaun. leitenantas Butkus skaitė 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko kareiviams paskaitą apie spaudos reikšmę lietuviams. Jis papasakojo klausytojams apie spaudos išradėjo J. Gutenbergo nuopelnus pasauliui ir kvietė visus kareivius kuo daugiau skaityti knygų, nes knygos yra gyvenimo mokykla³⁵.

        1932 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko bibliotekoje Šiauliuose buvo 1494 tomai knygų. Daugumą knygų šiai bibliotekai buvo gauta iš Vyr. štabo spaudos ir švietimo skyriaus. Be to, biblioteka buvo pildoma ir aukotojų knygomis. Vien 1931 m. pulko karininkų šeimų moterų būrelis paaukojo bibliotekai apie 200 tomų knygų. Beveik visos knygos kietais apdarais, tik apie 12 proc. buvo neįrištų. Bibliotekoje dar buvo žurnalų ir laikraščių komplektų, žemėlapių ir gaublys. Skaitytojų prieš paleidimą 1930 m. rudens šaukimo kareivių buvo 181, o 1932 m. jų sumažėjo iki 135. Iš jų buvo 14 karininkų, 16 liktinių karių, 2 civiliai, visi kiti būtinos karinės tarnybos kareiviai. Biblioteka veikė šventadieniais ir šeštadieniais nuo 12 iki 15 val., kitomis dienomis nuo 12 iki 14 val. Kasdien į biblioteką apsilankydavo apie 20-35 skaitytojų. Knygą paėmus, ją buvo galima laikyti ne daugiau kaip 7 dienas³⁶.

       1934 m. 8-to pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje buvo per 1700 tomų knygų. Visos jos buvo sutvarkytos, įrištos. Pulko kariai atliekamu nuo tarnybos laiku turėjo progos skaityti knygas  ir kitą spaudą ir tokiu būdu pasisemti gyvenimui ir karo tarnybai naudingų žinių. Per metus buvo perskaitoma apie 5000 tomų knygų. Pulko švietimo vadovybė taip pat aprūpindavo kuopas laikraščiais. 1934 m. pulkas gaudavo per 300 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų³⁷.

       Šiaulių įgulos 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulke, be kareivių bibliotekos, nuo 1925 m. veikė ir karininkų biblioteka, kurioje buvo 446 tomai knygų. 1925  m. joje buvo užsiregistravę 59 skaitytojai, kuriems skaitymui išduotos 339 knygos³⁸. Šios bibliotekos bibliotekininku buvo leitenantas Butkus (1928 m.). Karininkų biblioteka 1932 m. turėjo 508 tomus knygų (38 skaitytojus, kurie perskaitė 204 knygas). Nors karininkų biblioteka skaityklos neturėjo, bet buvo leidžiama laikraščius skaityti vietoje.

         1934 m. 8-to pėstininkų K. K. Vaidoto pulko karių bibliotekoje buvo 1700 tomų. Visos jos buvo sutvarkytos, įrištos. Pulko kariai atliekamu nuo tarnybos laiku turėjo progos pasiskaityti knygų, laikraščių ir žurnalų. Per metus buvo perskaitoma apie 5000 tomų (1934 m.). Švietimo vadovybė taip pat aprūpino kuopas laikraščiais. 1934 m. į pulką ateidavo per 300 egz. įvairių laikraščių ir žurnalų³⁹.

      1937 m. 8-asis pėstininkų K. K. Vaidoto pulkas iš Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus gavo kelis šimtus tomų įvairių knygų, kurios buvo paskirstytos I ir II bataliono karių bibliotekoms⁴⁰. 1938 m. 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko I-mo bataliono karių bibliotekoje buvo apie 2900, o 1939 m. – 2925 tomai įvairių knygų. 1939 m. biblioteka papildyta 153 tomais naujesnių knygų. Knygos buvo gražiai ir patvariai įrištos. Jos buvo gaunamos iš kariuomenės štabo ir švietimo skyriaus ir perkamos iš ekonominių sumų. Per metus (pagal 1938 m. statistiką) šio pulko bibliotekos skaitytojai perskaitė apie 7000 knygų. Aktyviausi – būtinosios karinės tarnybos kariai. Jų atžvilgiu biblioteka vykdė viešosios bibliotekos funkcijas. Labiausiai buvo skaitomos lietuvių autorių knygos. Iš išvykusių atsargon karių 1938 m. laidos, per savo tarnybos laiką daugiausia perskaitė knygų eilinis S. Niklošas – 470⁴¹. 1939 m. uoliausias skaitytojas, daugiausia perskaitęs knygų buvo mokomosios kuopos jaun. puskarininkis Navickas. 1939 m. buvo apie 70 proc. uolių skaitytojų iš batalione tarnaujančių kareivių. Jie daugiausia skaitė lietuvių rašytojų kūrinius. Bibliotekininku buvo leitenantas Garkauskas, knygininko pareigas ėjo aukštąjį mokslą baigęs jaun. puskarininkis Staškevičius, kuris padėjo skaitytojams pasirinkti knygų⁴².

    Be 8-ojo pėstininkų K. K. Vaidoto pulko I-mo bataliono bibliotekos, Šiauliuose ir apylinkėse, tarpukaryje dar veikė šios kariškių bibliotekos: 1932 m. III pėstininkų divizijos štabo kareivių biblioteka, kurioje buvo 874 tomai knygų (40 skaitytojų perskaitė 1157 knygas); III pėstininkų divizijos štabo karininkų biblioteka, kurioje buvo 300 knygų (15 skaitytojų perskaitė 194 knygas).   

      1937 m. įsteigta Šiaulių įgulos pėstininkų ir artileristų liktinių puskarininkių Ramovės biblioteka, jai skirta 380 Lt knygoms pirkti bei užsakyta 12 Lietuvos ir po 1 Latvijos ir Vilniaus krašto periodinių leidinių⁴³.  Šiaulių įgulos artileristai per 1938 m. perskaitė  1539 tomus įvairių knygų. Ramovės bibliotekoje buvo 1210 knygų⁴⁴.

    1939 m. duomenimis, Šiauliuose dislokavosi šios Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos: III Pėstininkų divizijos štabas, 8 Pėstininkų pulkas, 4 Artilerijos pulko I artilerijos grupė, III Divizijos lengvoji (kavalerijos) rinktinės dalis, III Pėstininkų divizijos ryšių batalionas, 5 Artilerijos pulko 2 artilerijos grupė, 5 Atsargos batalionas bei aviacija. Iš viso buvo 11100 karių⁴⁵. Šios Lietuvos kariuomenės karinės pajėgos Šiauliuose turėjo didesnes ar mažesnes bibliotekėles, o kai kurios ir skaityklas.

      1939 m. Zoknių įgula turėjo per 1500 tomų biblioteką. Joje gaunamos naujos knygos tuoj pat buvo įrišamos. Dar veikė karių skaitykla, kuri gaudavo įvairių dienraščių, savaitraščių ir žurnalų. 1940 m. kovo 5 – balandžio 5 dienomis Lietuvoje vykstant knygų propagandos mėnesiui Zoknių įgulos aviacijos kariai Šiauliuose įsigijo nemažai knygų sau skaitymui ir dovanoms namiškiams švenčių proga⁴⁶.

    1925 m. spalio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybė įsteigė Darbo biržoje skaityklą. Ji gaudavo laikraščius ir  žurnalus leidžiamus lietuvių ir rusų kalbomis: dienraščių – 8 egz., savaitraščių – 8 egz. ir žurnalų – 7 egz. Skaitykla veikė darbo dienomis nuo 18 iki 21 val. vakaro, šventadieniais nuo 13 iki 18 val. vakaro. Per metus skatyklą aplankė 9000 skaitytojų⁴⁷.

     1926 m. Šiauliuose veikė 3 viešojo naudojimo bibliotekos ir 4 skaityklos: Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriaus, Darbo biržos, Žydų, Paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ ir kt. Nuo 1926 m. nedidelę bibliotekėlę turėjo ir Šiaulių apygardos teismo prokuroras. Šios bibliotekėlės knygos buvo žymimos apvaliu, rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Apygardos Teismo Prokuroras. Šio knygos antspaudo centre įrėmintas Vyčio ženklas. 1926 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apskrities viršininko leidimu mieste atidaryta Lietuvos lenkų švietimo ir kultūros draugijos „Pachodnia“ biblioteka-skaitykla (vedėja Teresa Paucevičienė, Juzefa Slaboševičienė)⁴⁸. Nemažą biblioteką turėjo Šiaulių Mokytojų seminarija. 1928 m. joje radosi 1774 knygų, brošiūrų, įvairių laikraščių ir žurnalų⁴⁹.

Grįžti į straipsnio pradžią