ŠIAULIŲ VALDŽIOS BERNIUKŲ GIMNAZIJOS KNYGYNAS (BIBLIOTEKA)-SKAITYKLA (1920-1945)

Jonas NEKRAŠIUS

1851 m. įsteigta Šiaulių vyrų gimnazija, nuo 1920 m. tapo Šiaulių valstybine gimnazija. 1928 m. atsiskyrus mergaitėms, ji buvo pavadinta Šiaulių valdžios berniukų gimnazija. Nuo 1946 m. Juliaus Janonio vidurinė mokykla. Šioje valstybinėje, o vėliau valdžios berniukų gimnazijoje veikė knygynas (biblioteka), kurio fondais naudojosi gimnazistai ir mokytojai. 1924-1925 metais Šiaulių valstybinės gimnazijos kuopos knygininku buvo Domas Krivickas (1909-05-22-1999). 1925 m. jis baigė berniukų gimnaziją Šiauliuose. Apie 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mokėsi Paryžiaus, Kelno, Berlyno universitetuose ir Hagoje. Teisininkas, teisės profesorius. Bendradarbiavo spaudos leidiniuose: „Teisėje“, „Lietuvos aide“, „Ūkininko balse“, „Lietuvoje“, „Santaroje“, „Lietuviškoje enciklopedijoje“ ir kt.
     1925 m. lapkričio 6 d. šalia Centrinio valstybės knygyno Šiaulių skyriaus buvo atidaryta miesto valstybinės gimnazijos mokinių skaitykla. Skaitykloje buvo beveik visi lietuvių kalba išeinantys laikraščiai ir žurnalai, savaitraščiai „Šiaulietis“ ir „Šiaulių naujienos“, taip pat kai kurie žurnalai vokiečių kalba. Prie skaityklos veikė ir šios gimnazijos knygynas, kuriame gimnazistams knygos buvo išduodamos kas dvi savaites66.
     1929 m. valstybinės gimnazijos bibliotekoje buvo sukaupti 3257 tomai knygų, 1930 m. – 4199, o 1932 m. šios berniukų gimnazijos fonduose buvo 5915 tomų knygų. Ji turėjo 440 skaitytojų. Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos biblioteka dirbo ir vakarais. Ji aptarnaudavo gimnazistus ir mokytojus.
   Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio Šiaulių valstybinė gimnazija knygyno (bibliotekos) knygoms žymėti naudojo knygos antspaudus su skirtingo dydžio šrifto lietuviškais įrašais. Tai stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas keturių eilučių antspaudas-užrašas su įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS / KNYGYNAS. / Spinta___ / Lentyna___ Nr. ... Dar viename stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtame keturių eilučių antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Šiaulių Gimnazijos / KNYGYNAS / mokinių skyrius  /  d. ... 19... met. / No. ... Kitame stačiakampio formos rėminančia  linija apibrėžtame keturių eilučių antspaude-užraše įvairaus dydžio šriftais užrašyta: Šiaulių Gimnazijos / KNYGYNAS / MOKINIŲ SKYRIUS / .... No knyg. ... Be to, dar sutinkamas trijų eilučių neapibrėžtas antspaudas-užrašas įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ GIMNAZIJA / d.___19___met. / No___. Dar viename rėminančia linija apibrėžtame dviejų eilučių antspaude-užraše pavaizduotas vytis su įrašu: ŠIAULIŲ / GIMNAZIJA.
   Maždaug iki 1944 m. Šiaulių berniukų gimnazija savo bibliotekos knygas ženklino stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu šešių eilučių antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: ŠIAULIŲ / VALDŽIOS BERNIUKŲ / GIMNAZIJOS KNYGYNAS / Inv. Nr. / Katal. Nr.  / Form. Nr. Jo dydis – 72 x 36 mm.
     

Saugoma: ŠAVB (In. nr. S873)
Tarpukaryje Šiauliuose skaitytojus dar aptarnavo Liudo Jakavičiaus „Lietuva“ knygynas, „Spaudos fondas“, agentūra „Spauda“, „Vairas“, brolių Brevdų, Maušos Ordmano knygynai, „Vilties“, šv. Zitos tarnaičių draugijos, Esperantininkų, Pavasarininkų ir Šaulių sąjungos, Odininkų profsąjungos bibliotekos, Žydų mokslo mylėtojų („Ezro“ globojama) ir „Tarbut“ draugijų bibliotekos bei Žydų skaitykla. Vilniaus g. (Darbo biržos patalpose) veikė miesto savivaldybės skaitykla, Aleksandro Žambos „Antikvaras“, Kazimiero Seiliaus knygynas-biblioteka „Žinynas“, Vokiečių kultūros sąjungos Šiaulių skyriaus biblioteka „Bucherei“, Aleksandro Bukmano „Pasaulis, Jono Orinto „Aukuras“ ir kt.67 Pastarasis knygynas savo bibliotekos knygas žymėjo dviem knygos antspaudais: stačiakampio  formos rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių antspaudu-užrašu: „Aukuro“ knygynas / skyrius: ... Nr. ... ir trijų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu: Sukrauta / „Aukuro“ KNYGYNE / Šiauliuose, Vilniaus g-vė  187.
       1930 m. Šiauliuose buvo įkurtas Lietuvos vokiečių kultūrinės sąjungos (Kulturverband) Šiaulių skyrius. Šios sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko, pastoriaus Theodor Kupffer (1869-1949) darbo kabinete, Vilniaus g. 198, Šiauliuose, 1930 m. buvo sukaupta daugiau nei šimtas knygų. Tai pirmoji vokiškų knygų biblioteka Šiauliuose68.
    Pedagogas ir vertėjas Juozas Trečiokas (1891-1938) Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje (įkurta 1925 m.) įsteigė pedagoginę biblioteką, kuriai dovanojo knygų iš savo rinkinių. Šios bibliotekso knygos buvo žymimos apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Suaugusiems 6-šių kl. su specialybių skyr. / Mokykla.
      Tarpukaryje, 1931 m. įsteigtame Šiaulių valstybiniame dramos teatre veikė biblioteka. Jos knygos buvo žymimos ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių knygos antspaudu-užrašu: Šiaulių Dramos Teatro / BIBLIOTEKA. Karo metais ši biblioteka sudegė kartu su visu Šiaulių valstybinio dramos teatro turtu.

1932 m. Šiauliuose veikė šios valstybinės visuomeninės bibliotekos ir skaityklos: Valstybės centrinio knygyno Šiaulių skyriaus – Vilniaus g. 144 (vedėja Ona Gruzdytė-Bugailiškienė, knygininkė Marė Žukauskienė), Savivaldybės skaitykla Vilniaus g. 141 (vedėja Varnauskienė), Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka (vedėja R. Helerienė ir Š. Milnerienė) ir skaitykla veikė Tilžės g. 127, Lietuvos vaiko draugijos vaikų skaitykla Dvaro g. 107 (ved. S. Lelikaitė) ir Vilniaus g. 90 (ved. J. Kairys), Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų švietimo draugijos „Žinia“ biblioteka-skaitykla Tilžės g. 168 (knygininkas A. Čepulis ir nuo 1937 m. J. Varnis), pavasarininkų (1932 m. turėjo 3680 knygų), rusų kultūros labdarybės draugijos biblioteka (ved. Nina Chodeckienė). Pastaroji biblioteka buvo įsikūrusi Dvaro g. 86, turėjo 701 tomą knygų, 55 skaitytojus, kurie perskaitė 5000 knygų. Dar bibliotekas turėjo šios Šiaulių miesto pradžios mokyklos: D-ro V. Kudirkos pradžios mokykla (buvo 868 tomai knygų ir 400 skaitytojų. Knygos buvo žymimos
Saugoma: A. Skerio kolekcijoje
ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: ŠIAULIŲ M. / D-ro V. Kudirkos /  Nr. ___ / PRAD. MOK. BIBLIOTEKA); Pradžios mokykla Nr. 1 (jos bibliotekos knygos buvo žymimos apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Miesto Pradžios / Mokykla No 1. Viduryje – Vyčio ženklas); Pradžios mokykloje Nr. 2 (turėjo 803 tomai knygų, 250 skaitytojų perskaitė 803 knygas. Knygos buvo žymimos apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Miesto Pradžios / Mokykla No 2. Viduryje – Vyčio
Saugoma: ŠAVB S997
ženklas), Pradžios mokykloje Nr. 4 (buvo 382 tomai knygų, 122 skaitytojai perskaitė 2000 knygų), Pradžios mokykloje Nr. 5 (turėjo 374 tomus knygų, 200 skaitytojų perskaitė 352 knygas), Pradžios mokykloje Nr. 7 (buvo 250 tomų knygų, 130 skaitytojų perskaitė 250 knygų), Pradžios mokykloje Nr. 8 (turėjo 722 tomus knygų, 130 skaitytojų perskaitė 588 knygas), Pradžios mokykloje Nr. 9 (buvo 775 tomai knygų, 147 skaitytojai perskaitė 1417 knygų), Pradžios mokykla Nr. 10 (turėjo 180 knygų, 100 skaitytojų perskaitė 180 knygų), Valstybinė vidurinė amatų mokykla (turėjo 99 knygas, 40 skaitytojų perskaitė  150 knygų. Knygas žymėjo apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: Šiaulių Valstybinė Vidurinė Amatų Mokykla). Be to, Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos bibliotekos fondą sudarė 5915 tomų knygų, buvo 440 skaitytojų. Valdžios mergaičių gimnazijoje buvo 2679 tomai knygų, 359  skaitytojai  perskaitė 12000 knygų. Žydų gimnazijos mokinių bibliotekoje buvo 2898 tomai knygų ir 223 skaitytojai, o tos pačios gimnazijos mokytojų bibliotekoje buvo sukaupta 1109 tomai knygų.  1933 m. sausio 1 dienai Šiauliuose buvo 20 valstybinių ir visuomeninių bibliotekų, kurios iš viso turėjo 48642 tomus knygų, 4238 skaitytojus, jie perskaitė 64503 tomus knygų69. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)