Jonas NEKRAŠIUS
Didelę reikšmę moksliniam tiriamajam darbui turėjo Šiaulių „Aušros“
muziejaus bei Kraštotyros draugijos biblioteka (įsteigta 1927 m.). Šios
kultūros įstaigos ir visuomeninės organizacijos biblioteka pradėta kaupti 1927
m. kartu su muziejaus įkūrimu. Bibliotekos fonduose buvo gausus specialiosios
literatūros, kraštotyros, etnografijos, archeologijos, istorijos, meno, senų
lietuviškų knygų rinkinys. Biblioteka kaupė įvairius rankraščius ir dokumentus
– turėjo 305 rankraštines knygas. 1928 m. „Aušros“ muziejaus bibliotekai aukojo
kunigas Kazlauskas iš Gruzdžių – XVIII a. - XIX a.
lenkiškų knygų, Šiaulių mokytojų seminarijos IV kurso mokinys B. V. Trinka –
XIX a. – XX a. pradžios lietuviškų knygų ir kt. 1929 m. V. Vaitekūnui, kaip
uoliam „Aušros“ muziejaus talkininkui, buvo patikėta suregistruoti muziejaus
knygas ir įvairius leidinius, sudaryti jų katalogą ir susisteminti bei
sutvarkyti visą biblioteką. 1930 m.
bibliotekos fondą sudarė 1065 knygos, iš kurių buvo daug retenybių, iš jų 658
senovės knygos. Per metus bibliotekos fondas padaugėjo 223 knygomis. 1931 m.
bibliotekos fondą sudarė 1288 knygos. Biblioteka perdavė dublikatų ir šiaip
atliekamų spaudinių į Šiaulių centralinį knygyną – 579 knygas, laikraščių
iškarpų knygą kraštotyros klausimai (375 iškarpos)50.
1932 m. gegužės 24 d.
Kraštotyros draugija ir jos muziejus savo 5-mečio sukaktuvėms jau turėjo
biblioteką su 1475 knygomis, iš jų suinventorinta – 187, tarp jų nemažas
specialiosios kraštotyros literatūros ir didelis senovės lietuviškų knygų
rinkinys.
Nuo 1933 m. Kraštotyros
draugijos ir „Aušros“ muziejaus biblioteką toliau pavyzdingai tvarkė „Aušros“
muziejaus bendradarbis V. Zdzichauskis. Tuo metu „Aušros“ muziejaus bibliotekos
fonduose buvo per 1475 knygų (1927-1928 m.
suinventorinta 690, 1929 m. – 179, 1930
m. – 196, 1931 m. – 225, 1932 m. – 187, 1936 m. – 1443, 1937 m. – 1650, 1938 m.
– 1869 knygų), nemažai spec. kraštotyros literatūros ir didelis Lietuvos senovės
spaudinių rinkinys.
1934 m. „Aušros“ muziejui buvo
perduotas Žagarės gydytojo, publicisto, tautosakos rinkėjo, aušrininko,
knygnešio Mikalojaus Kuprevičiaus (1864-1932) gausus
asmeninis ir spaudos draudimo laikų archyvas bei tautosakos rinkinys.
Knygnešys, Gruzdžių seniūnas Vincentas Kulnys (1855-1940) namuose turėjo nemažą asmeninę biblioteką,
kurios dalis pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Biblioteka buvo užmezgusi
ryšius su 22 užsienio draugijoms iš kurių gavo reikalingas mokslo knygas.
1938 m. Šiaulių Kraštotyros
draugijos bibliotekoje („Aušros“ muziejuje) buvo 1869 tomai kraštotyros ir
muziejininkystės literatūros, lituanistikos ir Lietuvoje leistų spaudos
leidinių, šiaip senovės knygų, nemažai įvairių dokumentų, periodikos.
Biblioteka naudojosi Kraštotyros draugijos nariai, muziejaus bendradarbiai ir
kiti asmenys studijų reikalams51.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą