ŠIAULIŲ ESPERANTININKŲ DRAUGIJOS KNYGYNAS (BIBLIOTEKA)-SKAITYKLA (1934-1944)

Jonas NEKRAŠIUS

     1926 m. Šiauliuose įkurtas esperantininkų klubas „Rūta“. 1934 m. Šiaulių esperantininkų draugijos valdyba nutarė  įsteigti Esperanto knygyną-skaityklą. Valdyba knygoms pirkti turėjo mažai lėšų, o esamų knygų skaičius buvo nedidelis, todėl buvo nutarta kreiptis į vietos ir provincijos  esperantininkus su prašymu paaukoti atliekamas knygas tiek esperanto kalba, tiek kitomis kalbomis (apie esperanto). Be to, valdyba prenumeravo esperanto skaityklai laikraštį  „La praktiko“. Sutvarkius knygų katalogą ir išrašius dar kelis laikraščius buvo atidaryta skaitykla72. Esperantininkų biblioteka-skaitykla (vadovė M. Zaksaitė-Ratnerienė) įsikūrė Č. Liutiko nuomotuose namuose Dvaro g. 86. Joje buvo apie 130 lietuvių, esperanto ir kitomis kalbomis išleistų knygų, laikraščių ir žunalų. Iš užsienio buvo išrašyti 8 laikraščiai ir žurnalai.
   1935 m. įvykusiame metiniame Šiaulių esperantininkų draugijos susirinkime miesto berniukų gimnazijos inspektorius Antanas Krausas pasiūlė Esperanto draugijos biblioteką ir muziejų pavadinti Zamenhofo vardu. 1935 m. Šiauliuose, „Aušros“ muziejų, Esperanto muziejų ir biblioteką aplankė žymus Bulgarijos žurnalistas, esperantininkas V. Pamporavas. 1936 m. esperantininkas L. Noreika dovanojo Šiaulių Esperanto bibliotekai ir muziejui apie 300 knygų. Nuo 1937 m. sausio mėn. Esperanto muziejų ir biblioteką tvarkė Vl. Zdzichauskas73.
    1937 m. prie Šiaulių esperantininkų draugijos veikusi bibliotekėlė kartu su skaitykla turėjo daugiau kaip 430 knygų, prenumeravo 8 esperantininkų laikraščius ir žurnalus. 1937-1938 metais Esperanto biblioteka iš užsienio gaudavo 12 laikraščių. Ją galėjo lankyti ne tik miesto esperanto draugijos nariai, bet ir su jų rekomendacija, taip pat ir kiti prijaučiantieji asmenys74.
   1940 m. gegužės 20 d. Lietuvos Esperanto sąjungos Šiaulių skyrius Mergaičių gimnazijoje surengė esperanto kultūrinę-propagandinę parodą. Joje buvo išstatyta apie 500 eksponatų, diagramos, fotografijos, laikraščiai, žurnalai, plakatai ir kt. Didžiąją dalį eksponatų šiai parodai, pateikė Šiaulių esperanto  muziejus ir biblioteka75. 1944 m. vasarą prasidėjus mūšiams Šiauliuose, sudegė visa Esperanto biblioteka ir muziejus.

Grįžti į straipsnio pradžią

Mieli GBEF skaitytojai prašome paieškoti savo bibliotekose senų, dar tarpukaryje išleistų knygų, su Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų ir privačių bibliotekų ir skaityklų knygų antspaudais, ekslibrisais, įrašais, lipdėmis ir nuskenavę atsiųsti mums šių knygos ženklų pavyzdžių. (el. p. jonas.nekrasius@kava.lt arba menocentras@savb.lt)

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą