STEFANIJOS IR IVANO VLADIMIROVŲ KNYGYNAS-BIBLIOTEKA „KNYGA“ (1924-1940)

Jonas NEKRAŠIUS

     Šiauliečių inteligentų Stefanijos ir Ivano Vladimirovų šeima savo namuose Pagyžių g. 87^b, Šiauliuose turėjo sukaupusi labai turtingą biblioteką. Ją nusprendė paversti atvira biblioteka su mokomu abonementu, o ne laikyti vien savo reikmėms ir malonumui²⁷. Čia buvo galima įsigyti ir skaityti naujausią grožinę literatūrą, periodiką. Žymus Lietuvos mokslininkas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius Levas Vladimirovas apie darbą šioje tėvų bibliotekoje Šiauliuose, rašė: (...) „Tėvas, neradęs darbo kaip inžinierius, nutarė organizuoti Šiauliuose komercinę biblioteką-knygyną „Knyga“. Tėvai sudarė sutartį su Kauno knygų pirkliu A. Ptašeku, kuris pažadėjo aprūpinti biblioteką literatūra ir pristatė jos sąrašą, iš kurio jie atrinko tik rimtą literatūrą – klasikus, mokslo populiariąją ir mokslinę literatūrą (...). Miesto centre tėvai išnuomavo patalpą, kurioje anksčiau buvo batsiuvių dirbtuvė. Knygos jau išrikiuotos lentynose, ir prasidėjo bibliotekos-knygyno veikla, apie ką buvo paskelbta Šiaulių laikraštyje „Mūsų momentas“. Į biblioteką-knygyną atėjo pirmieji skaitytojai ir pirkėjai. Kartais, kai motina susirgdavo, o jos padėjėjas (pradžioje tai buvo neturtingas agronomijos studentas – S. Minkevičius) išvykdavo į sesiją, man tekdavo pavaduoti motiną, išduodant knygas“²⁸.

      Stefanija Vladimirovienė dar vadovavo Kauno periodinės spaudos platinimo ir skirstymo įmonės „Spauda“ Šiaulių skyriaus viešajai komercinei bibliotekai (1925-1940). „Spaudos“ skyriaus biblioteka Šiauliuose veikė Tilžės g. 139 (1937 m.). 1938 m. kovo 15 d. ši biblioteka turėjo 1861 knygą. Iš jų grožinės literatūros – 1398, mokslo – 180, vaikams skirtos literatūros – 130 tomų knygų, įvairių kitų leidinių ir žurnalų – 143. Dauguma šios bibliotekos knygų buvo rusų kalba, kitos – lietuvių ir lenkų kalbomis.

Grįžti į straipsnio pradžią