ŠIAULIŲ VALSTYBINIŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR DRAUGIJŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS, JŲ KNYGOS ŽENKLAI OKUPACIJŲ IR KARO METAIS (1940-1944)

Jonas NEKRAŠIUS

Šiuo laikotarpiu Šiauliuose veikusioms bibliotekoms ir skaitykloms vos ne kasmet teko dirbti vis kitomis sąlygomis: 1) nuo 1940 m. birželio iki 1941 m. birželio – pirmoji sovietinė okupacija, 2) nuo 1941 m. birželio iki 1943 m. – nacių okupacija, nuo 1944  m. – iki 1989 m. antroji sovietų okupacija.

   Sovietinės okupacijos pradžioje dauguma Šiaulių krašto buvusių dvarų ir visuomeninių bibliotekų buvo nacionalizuota. Tuo laikotarpiu į Šiaulių valstybinę viešąją biblioteką buvo atgabenta apie 30.000 knygų⁹³.

    Naciams okupavus Klaipėdos kraštą, 1939 m. balandžio mėn. iš Klaipėdos į Šiaulius buvo perkeltas Prekybos institutas, kuris veikė Šiauliuose iki 1943 m., o nelegaliai iki 1944 m. Tai buvo pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose, kuri įsikūrė Vytauto gatvėje. Kartu su institutu į Šiaulius buvo perkelta ir biblioteka su 4000 knygų. Instituto informaciniame leidinyje nurodyta, kad bibliotekoje buvo sukaupta 2900 tomų knygų. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių knygos antspaudu-užrašu: Prekybos instituto / BIBLIOTEKA.

   Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais vietos valdžia nurodė išimti iš bibliotekų fondų ir knygynų daug tarpukario  Lietuvoje išleistų knygų ir periodikos. 1940 m. rudenį nebeveikiančių draugijų turtas: Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“, Šiaulių šv. Zitos draugijos buvo perduotas Švietimo liaudies komisariatui. Šioms įstaigoms atiteko ir šių draugijų bibliotekose buvusios knygos⁹⁴.

1940 m. liepos 1 d. Šiauliuose pradėjo darbą valstybinė viešoji biblioteka (įsteigta 1920 m., vėliau tapusi Masinė biblioteka Nr. 1). 1940-1945 m. (su pertrūkiais) vienintelės Šiaulių viešosios bibliotekos vedėja dirbo pedagogė ir bibliotekininkė Ona Lukauskaitė-Poškienė (1906-1983). Tų pačių metų rudenį buvo įkurta Lietuvos liaudies pagalbos sąjungos (LLPS) Šiaulių skyriaus biblioteka. Tuo pat metu dar veikė dvi komercinės bibliotekos: A. Bukmano „Pasaulis“ (turėjo 404 knygas) ir Prano Valčiuko ( 257 knygos).

    1940 m. rugsėjo 7 d. prie Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos įsteigta pirmoji vieša vaikų biblioteka⁹⁵. 1940 m. lapkričio mėn. Šiauliuose, akcinės bendrovės „Maistas“ fabrike įsteigta biblioteka. Ji naudojo keturių eilučių stačiakampio formos rėminančia  linija apibrėžtą knygos antspaudą-užrašą:  Akc. „Maisto“ B-vės / Šiaulių fabriko / BIBLIOTEKA / Eil. Ns___Form. Ns.

   1940 m. gruodžio 7 d. sovietų okupacinė valdžia Šiauliuose nacionalizavo šv. Jurgio kleboniją ir parapijos namą Stoties g. 4. Nacionalizavus parapijos namą, kartu buvo nacionalizuota ir parapijos biblioteka, kuri veikė Katalikų veikimo centro (KVC) Šiaulių šv. Jurgio parapijos skyriaus vardu. Nacionalizuojant buvo nusavinta viena nauja graži knygų spinta, o kita – sena su 800 įvairaus turinio knygų (išskyrus religinio), liko tik knygos pažymėtos kun. Justino Lapio knygos antspaudu⁹⁶. Likusios knygos buvo perkeltos iš šv. Jurgio parapijos salės į klebonijos raštinę Kražių g. 7 ir sudėtos į seną pavasarininkų spintą. Aišku, skaitytojų turėjo sumažėti, tačiau nupirkus naujų knygų, skaitytojų atsirasdavo vis daugiau. Iš parapijos knygyno, kaip jo dalis, buvo įsteigtas kilnojamasis knygynėlis, kuris buvo siunčiamas į šv. Jurgio parapijos kaimus, kad ten be vargo knygomis galėtų naudotis visi kaimo gyventojai. Kilnojamąjį knygynėlį kaime prižiūrėdavo kuris nors vienas patikimas žmogus.

1941 m. sovietinei vyriausybei nusavinus iš Šiaulių šv. Jurgio parapijos bibliotekos apie 800 knygų su dviem spintoms, parapijos bibliotekai buvo nupirkta naujų knygų, kad parapijiečiai galėtų turėti didesnį literatūros pasirinkimą. Šioje bibliotekoje su naujai nupirktomis ir su kun. J. Lapio paliktomis knygomis buvo virš 500 tomų knygų. Parapijos bibliotekai padidinti buvo nupirkta knygų už 367 rb⁹⁷.

   Pagal 1941 m. vasario 5 d. duomenis, 1940 m. Šiaulių mieste veikė šios bibliotekos ir skaityklos: Aleksandro Žambos knygyno “Antikvaras” biblioteka – Aušros al. 64 (turinti 250 knygų), Adolfo Bukmano knygyno “Pasaulis” biblioteka – Aušros al. 66 (500 knygų), Prano Valčiuko biblioteka – Dvaro g. (2000 knygų), Žydų mokslo mylėtojų draugijos biblioteka – Tilžės g. 145 (2000 knygų), Geležinkelio tarnautojų taupomosios-skolinamosios kasos biblioteka – Šiaulių geležinkelio stotyje (1200 knygų, vedėjas Jankauskas), Valstybinė viešoji biblioteka – Aušros al. 21 (60.000 knygų, vedėja Ona Lukauskaitė-Poškienė), Vaikų skaitykla I – Dvaro g. 107 (600 knygų, Zyzienė), vaikų skaitykla II – Lauko g. 41a (400 knygų, Špokienė), vaikų skaitykla III – Venclauskio g. 58 (400 knygų, Smolyčiūtė) ir vaikų skaitykla IV – Vilniaus g. 79 (400 knygų, vedėja Lucinskienė)⁹⁸.

    Švietimo liaudies komisariato Politinio švietimo valdyba, susikūrusi 1941 m. kovo 1 d. ir perėmusi savo žinion valstybinių viešųjų bibliotekų reikalus, 1941 m. kovo 26 d. išsiuntinėjo aplinkraštį Nr. 11348, kuriuo prašė iki tų pačių metų balandžio 10 d. pristatyti išimtų iš apyvartos knygų sąrašus, nes jie būtini sudarant bendrą draudžiamų knygų sąrašą. Lietuvos valstybiniame archyve yra išlikę keletos valstybinių viešųjų bibliotekų, taip pat organizacijų bei privačių bibliotekų ir knygynų 1941 metų kovo-balandžio mėnesiais sudaryti išimtų “sunaikinimui” bei “patikrinimui” knygų sąrašai⁹⁹. Tarp jų yra ir Šiauliuose veikusių viešųjų bibliotekų ir privačių knygynų knygos. Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos 1941 m. balandžio 10 d. Glavlite gautame “išimtų knygų papildomame sąraše” – 37 knygos lietuvių ir 128 knygos rusų kalba. Tarp pastarųjų yra XIX a. leidinių; “Antikvaro” knygyno 1941 m. kovo 25 d. išimtų knygų sąraše – 72 knygos lietuvių ir 8 knygos rusų kalba; Šiaulių privačios Prano Valčiuko bibliotekos knygų, kurias Glavlito įgaliotinis 1941 m. kovo 31 d. išėmė iš apyvartos ir įpareigojo savininką saugoti iki atskiro Glavlito parėdymo ir neduoti skaitytojams, knygų sąraše – 149 įrašai lietuvių ir 69 knygos rusų kalba; brolių Brevdų knygyno knygų, kurias savininkas įpareigotas saugoti iki atskiro Glavlito parėdymo ir neduoti skaitytojams, sąraše, surašytame 1941 m. kovo 31 d. – 37 pavadinimai knygų lietuvių, 65 – rusų ir 2 – vokiečių kalbomis; A. Bukmano knygyno, galanterijos ir žaislų prekybos “Pasaulis” Šiauliuose turimų knygų sąraše tarpukaryje išleistos knygos¹⁰⁰.

    1941 m. birželio mėn. Lietuvoje prasidėjo Glavlito organizuota bibliotekų “valymo”, t. y. knygų naikinimo, akcija. Šiaulių pirmąjį knygyną 1941 m. birželio 4 d. perduodant naujam vedėjui, 45 pavadinimų knygos lietuvių kalba ir 16 pavadinimų knygos rusų kalba buvo nurašytos “kaipo netinkamos perdavimui”¹⁰¹. Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos vedėja O. Lukauskaitė-Poškienė, 1941 m. birželio mėn. išsiuntė tuometiniam LKP (b) CK sekretoriui K. Preikšui su nuorašais J. Paleckiui, V. Krėvei, A. Venclovai ir K. Korsakui laišką, kuriame protestavo dėl prasidėjusio bibliogenocido, knygų naikinimo: “Šiandien Šiaulių V. V. (Valstybinėje viešojoje) bibliotekoje baigė išimtinų iš apyvartos knygų atranką Glavlito komisija su viršininku Paraščenko priešakyje. Pripažintos išimtinomis knygos bus paliktos dviejuose egzemplioriuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių bibliotekose. Iš visų kitų bibliotekų, knygų sandėlių bei  knygynų tas knygas numatoma nugabenti į popieriaus fabriką ir sunaikinti. 

Išimtinų knygų tarpe yra visa nepriklausomos Lietuvos periodika – be galo brangi istorinė medžiaga, visi istorijos vadovėliai, kuriuose paminėtos kovos su bolševikais – reiškia, bemaž visi, visos knygos su tautininkų portretais, jų tarpe Vytauto D[idžiojo] albumas; visa ankstyvoji komunistų literatūra – Angarietis, Kapsukas, Bucharinas – visa tai jau šiandien bibliografinės retenybės; Lietuvos reikalų komisariato Voroneže 1918 m. leidiniai; visos maldaknygės bei tikybinio turinio knygos – jų tarpe ir maldaknygės, slaptai knygnešių atgabentos, arba Muravjovo laikais rusų raidėmis spausdintos. Išimamas K. Griniaus jubiliejinis “Varpas”, o paliekama Muravjovo panegiriška biografija. Išimami “Kultūros” komplektai, o paliekama “Carstvujuščij dom Romanovych”. Išimami Romerio, Šalkauskio ir kitų mokslininkų veikalai.

    Tiesa, kol kas paliekama beveik nepaliesta lietuvių dailioji literatūra. Suglaudus visa, tenka pripažinti, kad yra pasmerktas visiškam išnaikinimui 22 metų krašto kultūros darbas. Paliktų visame krašte 6 egz. galima visai neimti domėn, kadangi metų eigoje dalis knygų išnyks savaime: ar tai dėl gaisrų, katastrofų, ar dėl kitų priežasčių.

       Istorija nežino atsitikimo, kad būtų taip baisiai nuskriausta mažo krašto kultūra. Kol dar nevėlu, reikalinga nuspręsti, kad visų išimtų iš apyvartos knygų, ypač periodikos komplektų, būtų paliekama bent po 100 egzempliorių mokslo reikalams uždaruose fonduose, geresniam jų išsaugojimui nuo galimų katastrofų – įvairiose krašto vietose (…)”¹⁰².

    1941 m. pavasarį Šiauliuose dar veikė įvairių profsąjungų bibliotekos, odininkų (1400 knygų), statybininkų (900 knygų), geležinkeliečių, ryšių darbuotojų, valstybinių įstaigų ir kt. bibliotekos. TSRS armijos karininkų vaikų Šiaulių garnizono nepilnos vidurinės mokyklos bibliotekoje buvo ne mažiau kaip 422 knygų¹⁰³.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vokietmečiu iškilo grėsmė Šiaulių miesto bibliotekoms. Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos vedėja O. Lukauskaitė-Poškienė pranešė, kad jos vadovaujama biblioteka veikia normaliai, tik vaikų bibliotekos patalpas užėmė vokiečių kareiviai. Taip pat pasidžiaugta, kad “bolševikų laikais išimtos knygos grąžinamos į lentynas, jų kortelės į katalogus. Dėka memorandumo, pasiųsto Paleckiui, Krėvei, Preikšui ir t. t. pavyko išgauti leidimą jokių knygų nenurašyti ir laikyti visas bibliotekos patlpose. Biblioteka turi bolševikų laikais surinktą iš dvarų bei likviduotų draugijų apie 40.000  knygų, kurios yra tvarkomos ir registruojamos (…). Bolševikų agitacinė literatūra atskiru aktu yra nurašyta”¹⁰⁴.

    Tuo pačiu komunistinė literatūra iš Lietuvos bibliotekų, kuriose buvo likę darbuotojų, buvo pašalinta gana operatyviai. Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka 310 komunistinės pakraipos knygų nurašė 1941 m. liepos 26 d. Šiaulių 1-osios gimnazijos knygų nurašymo akte įrašytos 353 knygos, Šiaulių aukštesniosios prekybos mokyklos – 28 pavadinimų knygos¹⁰⁵.

    Vykdant Reicho komisaro Rytų kraštui 1941 m. rugpjūčio 18 d. ir tų pačių metų rugsėjo 4 d. potvarkius Šiaulių apygardos komisaras aplinkraštyje visiems apskričių viršininkams ir miestų burmistrams nurodė, kad “reikia be jokio delsimo, staiga konfiskuoti ir užantspauduoti visas žydų bendruomenių kontoras, sinagogas, bibliotekas, knygų parduotuves, visas buvusių politinių partijų, bolševikiškų organizacijų, sąjungų, korporacijų kontoras ir bibliotekas, sudaryti bibliotekų turto aprašymus”¹⁰⁶

   Vokiečių okupacija Šiauliuose didžiausią žalą padarė mieste veikusioms žydų bibliotekoms, skaitykloms ir knygynams. 1941 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos  komisaras H. Geveke išsiuntinėjo raštišką įsakymą visiems apygardos apskričių viršininkams ir miestų burmistrams dėl žydų, masonų, politinių partijų bei visuomeninių organizacijų nuosavybės. Šiame rašte buvo nurodyta, kad iki 1941 m. spalio 23 d. turėjo būti konfiskuota ir užantspauduota:

1. Visos sinagogos.
2. Visos žydų bendruomenės įstaigos su archyvais, bibliotekomis ir t. t.
3. Vyr. rabinų ir rabinų butai ir įstaigos.
4. Visi žydų knygynai ir meno dirbinių parduotuvės (…)¹⁰⁷.

    Atsakydamas į Šiaulių apygardos komisaro 1941 m. spalio 18 d. raštą, Šiaulių miesto burmistras informavo H. Gevekę, jog Šiauliuose, Tilžės gatvėje Nr. 136 yra sinagoga, kurios kieme stovinti knygų spinta su religinio pobūdžio knygomis. Be to, dar viena sinagoga buvo Varpo g. Nr. 19, o kita – Varpo g. Nr. 27. Šiose sinagogose jokių žydiškų knygų ir meno kūrinių nerasta. Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka paėmė apie 1300 žydiškų knygų. Šias knygas padėjo į saugyklas, ir skaitytojai jomis pasinaudoti negalėjo. Žydų gimnazijos biblioteką išsinešiojo vietos gyventojai, į miesto valstybinę viešąją biblioteką pateko tik jos likučiai¹⁰⁸. Vokietijoje atsidūrė knygos, priklausiusios šiauliečio G. L. Movšovičiaus asmeninei bibliotekai, žydų knygynui Šiauliuose¹⁰⁹ ir kt.

    Vokiečių okupacijos metais pažangūs šiauliečiai gynė knygas nuo jų sunaikinimo, išgelbėjo nemažai tarpukaryje ir 1940-1941 m. Lietuvoje išleistų spaudos leidinių. 1944 m. vasarą artėjant frontui, Šiauliuose įsisteigė savotiškas knygų slėpimo nuo vokiečių okupantų, komitetas, kuriam vadovavo P. Gurčinas, O. Lukauskaitė-Poškienė. Inteligentų O. Lukauskaitės-Poškienės, V. Vaitekūno, darbininkų A. Raziulio, Anupro ir Aniceto Matrikonių pastangomis vertingiausios bibliotekos knygos buvo išgabentos į Aleksandriją ir užmūrytos plytinės degimo krosnyse, kitos paslėptos Lygumuose ir aplinkiniuose kaimuose¹¹⁰. Į Aleksandrijos plytinę buvo išgabenta apie 60.000 knygų, nemažai “Aušros” muziejaus eksponatų ir viskas slepiama Aleksandrijos plytinės degimo krosnyse¹¹¹. Kita dalis išvežta į aplinkinius kaimus, į Lukauskų ūkį Lopetiškiuose (Padubysio vls.). Taip išslapstyta, išsaugota daug vertingų lituanistinių spaudinių, kurie po karo grįžo į bibliotekų lentynas, dalis perduota respublikinei (dabar – Nacionalinei M. Mažvydo) bibliotekai Vilniuje¹¹².

1942 m. vokiečių okupacijos metais Šiauliuose funkcionavo kai kurios bibliotekos. Didžiausia tokio tipo įstaiga buvo Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka. Kurį laiką ji dėl vykdomos knygų atrankos buvo laikinai uždaryta. Tų pačių metų gegužės 1 d. baigusi knygų atranką Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka buvo vėl atidaryta. Knygos skaitytojams buvo išduodamos pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11 iki 18 val.¹¹³

    Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka turėjo 37330 knygų. Nacistinės okupacijos metais iš dvarų bibliotekų į Šiaulių valstybinę viešąją biblioteką dar buvo pargabenta keletas tūkstančių knygų. Reikalaujant naciams, Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka iki 1942 m. vasaros atrinko 1000 “netinkamų” knygų, nors joje buvo 37.330 knygų. Likusi draudžiama literatūra buvo paslėpta atskirame kambaryje, o okupacinei valdžios administracijai pranešta, kad ji sudeginta¹¹⁴.

    1942 m. Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos nuolatinių lankytojų būrį sudarė 2557 asmenys, kuriems buvo išduota į namus skaityti 34723 knygos (31370 knygų lietuvių kalba, 859 rusų arba vokiečių  kalba, 2494 kitomis kalbomis). Šioje bibliotekoje lankytojai naudojosi ir skaitykla. 1942 m. čia apsilankė 1648 asmenys, iš jų 745 – suaugusieji, 905 – moksleiviai.

    Vokiečių okupacinė valdžia ribojo išduoti skaitytojams ne tik “sovietišką”, bet ir visą rusų originalią bei verstinę literatūrą. Draudimas išduoti skaitytojams rusų literatūros veikalus ribojo ne tik Lietuvos gyventojų, bet ir Lietuvoje dislokuotų vokiečių kariuomenės rusakalbių pagalbininkų pasirinkimą. Šiaulių valstybinei viešajai bibliotekai teko nutraukti knygų išdavimą Šiauliuose dislokuoto vokiečių pagalbinės kariuomenės ukrainiečių bataliono kariams.

    Šios bibliotekos vedėja kreipėsi į Švietimo valdybą prašydama daryti išimtį. Bibliotekos vedėjai buvo paaiškinta, kad tokią išimtį galėtų padaryti tik generalinis komisaras, jeigu atitinkamų vokiečių kariuomenės dalinių vadovybė į jį kreiptųsi¹¹⁵.

    Šiaulių “Aušros” muziejaus biblioteka net ir karo metais didino savo fondus. 1942 m. buvo inventorizuota 5427 knygos, 1943 m. daugiau nei 6000 knygų. Biblioteka naudojosi šio muziejaus darbuotojai ir Šiaulių kraštotyros draugijos nariai¹¹⁶. Šiaulių “Aušros” muziejaus draudžiamų knygų, periodikos ir kitų dokumentų rinkinys buvo paslėptas vieno iš muziejaus steigėjų ir tvarkytojų Pelikso Bugailiškio namo rūsyje¹¹⁷.

    1942 m. įsteigtas Šiaulių apygardos Lietuvių meno ir mokslo centras turėjo biblioteką. Jo knygos buvo žymimos apskritu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: ŠIAULIŲ APYGARDOS LIETUVIŲ MENO IR MOKSLO / CENTRAS.

1943 m. Šiaulių viešojoje bibliotekoje buvo 38.308 tomų knygų, knygų svetimomis kalbomis - 24.193 tomai, skaitytojų – 2001. Per mėnesį skaitytojams buvo išduodama 8800 tomų knygų. Miesto viešoji valstybinė biblioteka veikė naujose patalpose – Vilniaus g. 146, nuo 11 iki 18 val., vaikų skyrius – Vilniaus g. 237. Skaitykla neveikė. Bibliotekos vedėja Ona Poškienė (1935.11.05, 1939.03.20), vyr. bibliotekininkė Marija Žukauskienė (nuo 1927 m. birželio mėn.), vyr bibliotekininkė Viktorija Staškevičienė (nuo 1933 liepos 1 d.), bibliotekininkės Marija Janavičienė, Konstancija Sipavičiūtė (nuo 1942 spalio 1 d.)¹¹⁸.

    Šiaulių valstybinė viešoji biblioteka siekdama apsaugoti savo fondus tiek nuo nacistų grobstymų, tiek nuo artėjančio fronto, vertingus leidinius slėpti išgabeno į priemiesčius. Šios bibliotekos daugiau kaip 60.000 tomų knygų buvo paslėpta Aleksandrijos plytinėje, o D. Didro ir Voltero raštai bei enciklopedijos – Lygumų apylinkių kaimuose¹¹⁹. 1943 m. gegužės mėn. vokiečiams užėmus bibliotekas patalpas, šių patalpų ji neteko. Šiaulių viešoji valstybinė biblioteka 1943 m. rugpjūčio mėn. buvo iškelta į Varpo g. 10, buvusius Šlapoberskių ir Benjamino Levino namus¹²⁰.

    Karo metais vokiečių okupantai dar buvo apsistoję Šiaulių 1-osios ir 2-osios gimnazijų patalpose. Jiems pasitraukus iš šių patalpų, Šiaulių 1-osios gimnazijos bibliotekoje buvo pasigesta – 119 knygų, 2-ojoje gimnazijoje – 127 knygų 673,97 Lt vertės¹²¹.

    Karo metais, Šiauliuose dar veikė šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios (įsteigta 1930 m.) ir šv. Jurgio bažnyčios (įsteigta 1928 m.) parapijų bibliotekos. Nepaisant to, kad šv. Jurgio bažnyčios biblioteką sovietų okupacijos metu nuniokojo NKVD (paėmė apie 800 knygų), ši biblioteka turėjo daugiau nei 180 skaitytojų. Šv. Jurgio bažnyčios knygininkui 2-3 kartus per savaitę išduodančiam iš parapijos knygyno knygas parapijiečiams vokietmečiu buvo mokamas atlyginimas po 40 Rm (reichsmarkių) per mėnesį¹²².

    Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai Šiauliuose pradėtos kurti bibliotekos ir skaityklos, kurios turėjo propaguoti sovietinę ideologiją ir kaupti tai ideologijai palankią literatūrą. Nemažas dėmesys buvo skirtas ir bibliotekų atkūrimui.

1944 m. spalio 15 d. LLKJS Šiaulių m. komitetas atidarė komjaunimo biblioteką. Ta proga buvo organizuota rinkliava bibliotekai papildyti. Surinkta 600 knygų, per 100 žurnalų ir brošiūrų. Biblioteka ir skaitykla įsikūrė Aušros al. Nr. 17.

    1944 m. spalio 23 d. Dvaro g. 77 pradėjo veikti Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos skaitykla. Joje buvo gaunami  laikraščiai, žurnalai ir politinė literatūra. Skaityklos darbo laikas: 14-18 val.¹²³

1945 m. vasario 10 d. vėl pradėjo veikti Šiaulių valstybinė viešoji (vėliau – masinė) biblioteka, turinti apie 32000 knygų. Iki tų pačių metų lapkričio mėnesio joje buvo užregistruoti 5787 skaitytojai. Šiai bibliotekai nuo 1945 m. spalio 1 d. iki 1948 m. vasario 12 d. vadovavo Alfonsas Kirša (1917-1994). 1945 m. vietos spaudoje buvo paskelbtas Šiaulių valstybinės viešosios bibliotekos atsišaukimas, kuriame skaitytojai buvo raginami grąžinti šios bibliotekos knygas¹²⁴.

    1945 m. buvo įsteigta LKP Šiaulių RK politinio švietimo kabineto biblioteka – Vilniaus g. 263. Tų  pačių metų vasarą Šiauliuose surengtas pirmasis pokaryje bibliotekininkų seminaras.

  1945 m. rudenį pradėta kurti Šiaulių valstybinio dramos teatro biblioteka. Ta proga miesto laikraštyje “Raudonoji vėliava” buvo išspausdintas  šio teatro bibliotekos vedėjo skelbimas: “Mieji šiauliečiai! Kaip žinote sudegė visas teatro turtas, o kartu ir  biblioteka. Prašome Tamstų suprasti sunkią besikuriančio teatro bibliotekos padėtį ir paremti Tamstų perskaitytomis knygomis – romanais, dramos veikalais, literatūriniais žurnalais ir įvairiomis kitomis knygomis. Aukojamas knygas prašome pristatyti Šiaulių dramos teatro raštinėn, Višinskio g. (...)“¹²⁵.

Sovietmečiu Šiauliuose ne tik buvo  steigiamos naujos bibliotekos ir skaityklos, tačiau buvo uždaromos tarpukaryje veikusių visuomeninių organizacijų ir draugijų bibliotekos, išimami iš fondų nepriklausomoje Lietuvoje išleisti laikraščiai ir žurnalai, sovietų valdžiai nepageidaujamų autorių knygos ir kūriniai.

  

Mieli GBEF skaitytojai prašome paieškoti savo bibliotekose senų, dar tarpukaryje išleistų knygų, su Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų ir privačių bibliotekų ir skaityklų knygų antspaudais, ekslibrisais, įrašais, lipdėmis ir nuskenavę atsiųsti mums šių knygos ženklų pavyzdžių (el. p. jonas.nekrasius@kava.lt arba menocentras@savb.lt).

    

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.