ŽYDŲ BIBLIOTEKOS IR SKAITYKLOS ŠIAULIUOSE (1920-1941)

Jonas NEKRAŠIUS

     Žydų tauta neretai vadinama „knygos tauta“. Šiauliuose veikusios žydų kultūros ir mokslo draugijos leido knygas, rengė paskaitas, parodas, literatūros ir muzikos vakarus, kūrė mokyklas ir sporto klubus, steigė knygynus, bibliotekas ir kaityklas. Viena pirmųjų žydų bibliotekų Šiauliuose buvo Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka, įsteigta 1916-1917 m. Tarpukaryje ši biblioteka aptarnavo 150 skaitytojų, kurie mokėjo abonentinį mokestį. Šioje bibliotekoje lankydavosi kairiųjų pažiūrų jaunimas, MOPR,o rėmėjai. Šios draugijos biblioteka ir skaitykla veikė Tilžės g. 127 (1932 m.). Žydų mokslo mėgėjų draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekai vadovavo Reizė Helerienė, bibliotekininke nuo 1931 iki 1941 m. dirbo Šeinė Rozaitė-Milnerienė (1910-1989). 1938 m. pradžioje ši biblioteka turėjo 1878 knygų vien tik ivrito kalba, iš jų 75 proc. grožinė literatūra, 25 proc. mokslo knygos¹⁹.

     

Saugoma: ŠAVB (Inv. nr. S805)

Žydų biblioteka prie draugijos „Tarbut“ (hebr. kultūra) Šiauliuose veikė nuo 1923 metų. Ją sudarė pačių gyventojų paaukotomis lėšomis įsigytos knygos. 1939 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 2600 knygų, iš kurių 40 proc. sudarė hebrajų ir 60 proc. ivrito kalbomis išleistos knygos. Biblioteka aptarnavo apie 100 skaitytojų. Šios bibliotekos skaitytojai mokėjo abonentinį mokestį, biblioteką rėmė lėšomis Šiaulių miesto savivaldybė ir žydų draugija „Ezro“²⁰. „Tarbut“ draugijos Šiaulių skyriaus bibliotekos, veikusios Šeduvos gatvėje vedėju dirbo B. Kanas.

     Šiaulių skyriaus Žydų kultūrinė draugija „Kultur-lige“ (hebr. – kultūros lyga) steigė mokyklas, knygynus, bibliotekas ir skaityklas, leido leidinius ivrito kalba, organizavo žydų istorijos, meno ir mokslo paskaitas, literatūros ir muzikos vakarus ir kt. Tarpukaryje Žydų kultūrlyga Šiauliuose turėjo uždarą biblioteką, kurioje buvo knygų hebrajų ir ivrito kalbomis. Šios bibliotekos vedėja dirbo Rachile Abram, žydų knygyną-skaityklą globojo gydytojas Aronas Pikas, mokytojai Efraimas Kaplanas, Chaimas Frenkelis ir kt.²¹

      Šiaulių privati žydų gimnazija įsteigta 1920 m. buvo įsikūrusi Dvaro gatvėje. Ją išlaikė Šiaulių žydų gimnazijai steigti ir laikyti draugija. Joje buvo dvi bibliotekos: mokinių ir mokytojų, kuriose vyravo leidiniai hebrajų, vokiečių ir rusų kalbomis. Žydų gimnazijos mokinių bibliotekos fonde buvo 2898 knygos, jas skaitė 223 skaitytojai (1932 m.). O tos pačios gimnazijos mokytojų bibliotekoje  - 1109 tomai knygų.  Mokykla 1933 m. įsigijo iš varžytinių odos ir pramoninkų brolių Nurokų pradėtus statyti erdvius namus, juos pritaikė gimnazijai ir prie jos veikusiai pradžios mokyklai. Čia taip pat įsikūrė ir gimnazijos biblioteka-skaitykla. 1936 m. Šiaulių žydų ginazijos bibliotekos fonde buvo 4779 tomai  knygų. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos kelių rūšių knygos antspaudais.  Dviejų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu:  Šiaulių Žydų Privatinė / GIMNAZIJA  ir ovalo formos apibrėžtu trijų eilučiu antspaudu su šios gimnazijos bibliotekos pavadinimu ivrito kalba ir netaisyklingos formos penkių eilučių neapibrėžtu antspaudu su bibliotekos pavadinimu ivrito kalba. Šiaulių žydų progimnazijos (įsteigta 1923 m.) bibliotekos fonde buvo 4007 knygos²². Žydai dar galėjo rasti literatūros ir Šiaulių valstybinėje viešojoje bibliotekoje, kurioje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nemažai knygų ivrito kalba.

Grįžti į straipsnio pradžią