Jonas NEKRAŠIUS
XIX a. antrojoje pusėje Šiauliuose ir krašte veikė viešosios, uždaros ir privačios bibliotekos, iš kurių didžiausią svorį turėjo uždarosios, prie kurių priskiriamos dvarų, vienuolynų, įvairių draugijų ir mokyklų bibliotekos. Jų uždarumo nuo visuomenės laipsnis nevienodas, jos tarnavo didesnėms ar mažesnėms skaitytojų grupėms. Privačios bibliotekos ir knygų rinkiniai (dvarų, asmeninės bibliotekos) buvo skirtos labai nedideliam skaitytojų būriui; viešųjų bibliotekų knygomis už tam tikrą mokestį arba be jo galėjo naudotis įvairūs skaitytojai.
***
1851 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių berniukų gimnazijoje pradėjo veikti pirmoji mieste valstybinė biblioteka. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos knygos įrašais, antspaudais, superekslibrisais, ekslibrisais ir lipdėmis. 1861 m. Šiauliuose įkurta pirmoji vieša Visuomenės biblioteka, kuri veikė iki 1864 m. 1874-1875 ir 1882-1890 metais veikė slapta Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistų bibliotekėlė, kuri buvo įkurdinta grafo V. Zubovo rūmuose. 1897 m. gruodžio 6 d. Blaivybės globos komitetas įsteigė Šiauliuose nemokamą biblioteką ir skaityklą, pavadintą rusų poeto Aleksandro Puškino vardu. Nuo 1897 m. speciali komisija Šiauliuose rengė viešus skaitymus liaudžiai. 1898 m. pradėjo veikti Šiaulių mergaičių gimnazija, kuri turėjo biblioteką. 1900 m. miesto inteligentai organizavo Šiaulių visuomenės bibliotekos draugiją ir tais pačiais metais pradėjo steigti savo biblioteką. 1902 m. pradžioje Šiauliuose pradėjo veikti Visuomenės biblioteka, įsikūrusi grafo V. Zubovo rūmų antrame aukšte. Ši biblioteka turėjo abonementą ir skaityklą, jos fonduose buvo 5100 tomų knygų įvairiomis kalbomis. Visuomenės biblioteka išsilaikė iš nario ir skaitytojo mokesčių bei labdaros lėšų. Visuomenės biblioteka buvo atvira visiems norintiems skaityti, todėl ji laikoma Šiaulių viešosios bibliotekos užuomazga, o 1903 m. šioje bibliotekoje dirbęs kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930) pirmuoju miesto bibliotekininku. 1904 m. lapkričio 30 d. Varšuvoje buvo išspausdintas Šiaulių visuomenės bibliotekos sisteminis katalogas, pirmasis toks bibliotekos katalogas Šiauliuose.
XX a. pradžioje iki Pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose bibliotekas turėjo šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos Šiaulių skyrius (1906-1914), dramos, muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ (1909-1914), Blaivybės globos, Žydų mokslo draugijos Šiaulių skyriaus, Segalio spaudos agentūra su knygų abonementu ir kt. Šiaulių miesto gyventojai naudojosi Rafailo Kairovskio (apie 4 tūkst. knygų), teisininkų Stasio Lukauskio, Liongino Krečino ir kt. privačiomis bibliotekomis. Advokatas L. Krečinas turėjo didelę teisinės ir grožinės literatūros biblioteką, caro valdžios uždraustų knygų. Spaudos draudimo metais iš L. Krečino asmeninės bibliotekos knygas skaityti imdavo pažangus Šiaulių jaunimas.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. didžioji dalis Šiaulių visuomenės bibliotekos kartu su ekonomijos archyvu buvo išgabenta į Rusiją. Čia ji nukeliavo iki Rostovo prie Dono, kur vietos gyventojų ir geležinkeliečių buvo išdraskyta ir išgrobstyta. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliuose sudegė „Varpo“ draugijos, Blaivybės globos, Rafailo Kairovskio, kitų mieste veikusių visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos ir skaityklos.
Literatūra ir šaltiniai
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą