PIRMOJI ŠIAULIŲ VISUOMENINĖ BIBLIOTEKA

1861 m. vietos dvarininkų, bajorų ir valdininkų pastangomis Šiauliuose buvo įsteigta Visuomeninė (viešoji) biblioteka. Tai buvo viena iš pirmųjų visuomeninių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Pradžią šiai bibliotekai davė jai 1861 m. testamentu užrašytos mirusio Šiaulių apskrities teismo darbuotojo, kolegijos asesoriaus Pranciškaus Paulauskio (F. Pavlowski) biblioteka. 1861 m. sudarytame P. Paulauskio asmeninės bibliotekos sisteminiame kataloge buvo 754 knygos, iš kurių kelios lietuviškos: M. Valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“ ir „Tamosziaus isz Kempis“, S. Daukanto ‚Budas senowes Letuwiu“ ir „Parodimas kaip apinius auginti“¹². Nemažai knygų Šiaulių visuomeniniai viešai bibliotekai dovanojo kiti asmenys, dalis jų buvo nupirkta iš įnašų, kuriuos bibliotekai surinko jos steigėjai.

Šiaulių visuomeninės viešosios bibliotekos fondų didžiąją dalį sudarė lenkų grožinė literatūra – J. I. Kraševskio, T. Narbuto, V. Sirokomlės ir kitų autorių veikalai. Joje atsispindėjo XIX a. intelektinės, istorinės ir kitos Lietuvos krašto problemos. Bibliotekoje buvo prancūzų autorių – Ž. Ž. Ruso, Monteskjė, Voltero ir kitų raštų, nedidelis vertingas rusų rašytojų knygų rinkinys. Turėjo ji ir naujausių to meto lietuviškų knygų. Buvo bibliotekoje ir įvairių mokslo sričių literatūros: istorijos, filosofijos, gamtos mokslų, teisės knygų.

Nuslopinus 1863 m. sukilimą, 1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus Muravjovo Koriko įsakymu Šiaulių visuomeninė viešoji biblioteka buvo uždaryta, o jos knygų fondas pateko Šiaulių berniukų gimnazijai. Vėliau 620 šio rinkinio knygų buvo perduota Vilniuje steigiamai viešajai bibliotekai. Po 1863 m. sukilimo, uždarius Šiaulių krašte daugelį gimnazijų, Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka liko vienintelė mieste.

Tik 1868 m. Šiauliuose įsisteigęs Piliečių klubas turėjo savo biblioteką, bet ji aptarnavo tik klubo narius, kurių buvo 90. Piliečių klubas 1900 m. buvo perkeltas į V. Zubovo dvaro rūmusMokiniams teko ieškoti kitų būdų draudžiamai literatūrai gauti.

Nuo 1879 m. iki XIX a. pabaigos Šiauliuose veikė dar viena mokyklinė biblioteka. 1879 m. liepos 1 d. buvo atidaryta vienos klasės žydų mokyklos biblioteka. Ji turėjo 700 knygų, daugiausia ivrito kalba.

1883 m. Šiaulių berniukų gimnazijos gimnazistų nelegali biblioteka turėjo apie 3 tūkst. įvairaus turinio knygų. Bibliotekos fondą komplektavo ir skaitytojus aptarnaudavo J. Beržanskis, V. Bielskis, K. Birutavičius, M. Cimkauskas, V. Čepinskis, A. Domaševičius, A. Janulaitis, S. Kairys, J. Koreva, S. Rimgaila, V. Sirutavičius, J. Spudulis, J. Vileišis ir kiti pažangūs gimnazistai¹³.

Lietuvos kultūrai nusipelnęs grafas Vladimiras Zubovas (1862-1933) buvo griežtai nusistatęs prieš lietuviškos spaudos draudimą, todėl turtingą  savo dvaro rūmų biblioteką 1883 metais atidavė viešai naudotis Šiaulių visuomenei¹⁴. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo svarbus draudžiamų lietuviškų knygų gabenimo ir platinimo centras Net pačiame miesto centre buvo uždraustos literatūros sandėlių¹⁵. Platinant nelegalią spaudą, nemažą pagalbą teikė ir minėtasis grafas V. Zubovas: jo dvare buvo steigiamos ir išlaikomos slaptos lietuviškos pradžios mokyklos, iš čia po visą kraštą buvo išvežiojama caro draudžiama nelegali literatūra.

1885 m. sausio 11 d. Kauno gubernijos žandarų valdybos  viršininkas Vilniaus generalgubernatoriui pranešė, kad iš Šiaulių gimnazistų atimtos uždraustos knygos su Zubovo bibliotekos antspaudais. Dėl to įvykio, 1885 m. sausio 11 d. buvo pradėta Vilniaus generalgubernatoriaus užvesta byla „Apie Šiaulių gimnazijos mokinių bute surastas knygas“ su knygos antspaudu lenku kalba Zubovo biblioteka. Šioje byloje buvo sukaupta 1885-1887 metų medžiaga, nušviečianti Zubovų ir nelegalios Šiaulių vyrų gimnazijos bibliotekos veiklą.  

Šiaulių berniukų gimnaziją baigęs Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys savo prisiminimuose apie šią mokinių biblioteką rašė: „(...) Gimnazijos biblioteka, nepalyginti turtingesnė už palangiškę, be rusų  tuometinių klasikų, be istorijos, kelionių aprašymo, kai ko iš gamtos mokslų skaitančiam galėjo pateikti rinktinių veikalų ir iš Vakarų literatūros. Suprantama, kad mokiniams skiriamas gimnazijos knygynas buvo Švietimo ministerijos cenzūros rūpestingai perkoštas. Bet kaip anksčiau esu minėjęs, Šiaulių gimnazistai turėjo savo knygyną. Jo įsteigimas buvo siejamas su Vladimiro Zubovo (tėvo), Stasio Lukauskio, Jono Vileišio, Vinco Janavičiaus ir Maksimo Ganfmano vardais, tuomet jau senokai baigusiais Šiaulių gimnaziją. Ir anksčiau, ir mano laikais, tas  knygynas buvo išimtinoje rinktinio gimnazistų būrelio žinioje, jų naudojamas jų tvarkomas ir jų papildomas. Per eilę metų jame prisirinko apsčiai rinktinių veikalų iš gamtos mokslų, astronomijos, geologijos, politinės ekonomijos, istorijos, literatūros ir literatūros kritikos. Beveik viskas rusų kalba. Knygynui ugdyti buvo iš juo pasinaudojančių imamas tam tikras mokestis. Knygyną papildant naujais veikalais, buvo sekamos naujų knygų recenzijos rimtesniuose rusų žurnaluose ir naudojamasi studentų, buvusiųjų knygyno  dalyvių patarimais. Knygynas turėjo „veidą“, jame buvo telkiami veikalai, kurie mažu mastu vaizdavo tai, kas anų metų literatūroje buvo laikoma pozityvistine kryptimi. Knygyną priglaudė savo bute dantistė Elena Zubickaitė, vėliau ištekėjusi už advokato Stasio Lukauskio“¹⁶.

XIX a. pabaigoje pažangius Šiaulių gimnazistus draudžiamaisiais lietuviškais spaudiniais aprūpindavo knygnešiai. Tuo laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazijoje mokęsis K. Šakenis (1881-1959) savo prisiminimuose rašė: „Šiaulių gyventojas knygnešys Mačiukas, teikė mums lietuviškas knygeles ir mes rinkdavomės konspiratyviai tų knygelių skaityti. Aš bent į skaitymą žiūrėjau kaip į priemonę susipažinti su gryna lietuvių spausdinto rašto kalba ir gramatika“¹⁷. 

1889 m. gruodžio 18d. Šiaulių gimnazijos pedagogų tarybos posėdyje buvo nutarta, kad knygas iš gimnazijos bibliotekos išduos tik klasių vadovų pagalbininkai. Jie taip pat  buvo įpareigoti sekti ir domėtis, ką mokiniai skaito. Ypač buvo persekiojami moksleiviai, kurie skaitė ir įsigydavo draudžiamą lietuvišką spaudą. 

Stefanija Vladimirovienė savo prisiminimuose, kuriuos užrašė Levas Vladimirovas, pasakojo apie tai, kad 1898/1899 metais mokyklų inspektorius Kochas pas Šiaulių berniukų  gimnazijos 5 klasės mokinį Arklį surado stalo stalčiuje kartu su kitomis knygomis ir knygą lietuvių kalba, išspausdintą Tilžėje. Užtai mokinys buvo pašalintas iš gimnazijos su vilko bilietu. Tada visi Šiaulių miesto gyventojai parašė kolektyvinį protestą Šveitimo ministrui Zengeriui ir prašymą, kad moksleivį Arklį grąžintu į gimnaziją. Šį prašymą pasirašė tūkstantis šiauliečių. Zengeris pats asmeniškai atvažiavo į Šiaulių gimnaziją, ištyrė šį reikalą ir leido pašalintam moksleiviui vėl įstoti į gimnaziją su sąlyga, kad jis mokysis ne Šiaulių, bet Mintaujos gimnazijoje. Kur jis ir tęsė mokslus¹⁸. 

1890 m. Šiauliuose buvo įsteigtas Karių klubas jame buvo biblioteka ir dramos ratelis. Šia biblioteka naudojosi tuo metu Šiauliuose ir apylinkėse buvę rusų kariuomenės kariai ir karininkai. Šios bibliotekos pagrindą sudarė literatūra rusų kalba. 

1895 m. Šiauliuose nemažą knygų rinkinį buvo sukaupęs bajoras Liudvikas Saunoris. Jis miesto pakraštyje  turėjo nedidelį ūkį. 1895 m. lapkričio 1 d. caro žandarai, atlikę kratą jo namuose, be lietuviškų, rado ir 4 legalius lenkiškus leidinėlius¹⁹.

1896 m. kovo 22 d. Šiauliuose buvo pradėti „dvasinio-moralinio turinio“ skaitymai  Šiaulių kalėjimo kaliniams. Kalėjimo administracijai sutikus, juos organizavo keletas privačių asmenų.

1897 m. kovo 8 d. carinė administracija leido Šiauliuose organizuoti skaitymus liaudžiai. Juos rengė speciali komisija, sudaryta iš švietimo apygardos ir dvasinės žinybos pareigūnų, vadovaujama Šiaulių gimnazijos direktoriaus. Ši komisija parodė iš pradžių didelį veiklumą, iki 1898 m. sausio 1 d. organizavo 41 renginį, iš jų 40 buvo su šviečiamaisiais paveikslais. Skaitymai vyko dažniausiai penktadieniais ir sekmadieniais. 38 šių skaitymų buvo skirti suaugusiems ir 3 – vaikams. Juose dalyvavo miesto visuomenė, amatininkai, prekybininkai, moksleiviai. Skaitymai iš pradžių būdavo taikos teisėjų suvažiavimo salėje, vėliau – Liaudies namuose²⁰.

Gruodžio 6 d. įsteigtas Šiaulių apskrities liaudies blaivybės globos komitetas atidarė mieste nemokamą biblioteką ir skaityklą, pavadintą Aleksandro Puškino vardu, ir organizavo prie Liaudies auditorijos savaitinius nemokamus garsinius skaitymus; čia su projekcine lempa buvo demonstruojami paveikslai. Liaudies blaivybės globos komitetas skaitymus liaudžiai organizuodavo Šiaulių liaudies namuose.   

1898 m. prie Liaudies auditorijos komiteto buvo organizuotas liaudies choras ir orkestras. Liaudies auditorija kartu su A. Puškino biblioteka buvo įkurdintos name, kurį specialiai šiam tikslui pastatė vienas vietinis pirklys ir išnuomojo jį  komitetui dvylikai metų už 1200 rb metinių nuompinigių. Šis pastatas turėjo 500 vietų salę.

1898 m. įsteigta Šiaulių mergaičių gimnazijos „fundamentinė“ ir mokomoji biblioteka. 1900 m. šios gimnazijos mokomosios bibliotekos fondą sudarė 182 pavadinimų 290 daugiausia mokomojo turinio leidiniai²¹. 1901 m. iš viso jos fonduose buvo 637 tomai knygų, taip pat atlasų, geografijos ir istorijos žemėlapių. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos neapibrėžtu vienos eilutės knygos antspaudu-užrašu: Библiотека / Шавельской женской гимназiи. Dar sutinkamas stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas keturių eilučių antspaudas-užrašas: Библiотека / Шавельской женской гимназiи / общ. инвент.:  отд. ...  /  каталогь.

1899 m. Šiaulių miesto inteligentų būrelis, daugiausia pažangūs lietuviai, sumanė steigti mieste visuomenės biblioteką. Vienas iš šios bibliotekos steigimo iniciatorių buvo grafas Vladimiras Zubovas. Šiai bibliotekai knygoms įsigyti buvo renkamos aukos. „Aušros“ muziejaus bibliotekoje saugoma viena iš šių aukų metu pirkta knyga, kurios priešlapyje, tipografiniu būdu rusų kalba atspausdintas sekantis tekstas:

КНИГА ПРIОБРЕТЕНА / на пожертвованныя средства / Шавельской городской думой / вь память / 100-летiя рожденiя русскаго национальнаго поэта / C. ПУШКИНА / 26 мая 1899 г.

Jonas NEKRAŠIUS

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.