ŠIAULIŲ VALSTYBINIŲ, VISUOMENINIŲ DRAUGIJŲ IR ORGANIZACIJŲ BIBLIOTEKOS IR SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI NUO XX. PR. IKI 1918 M.

Jonas NEKRAŠIUS

1900 m. balandžio 14 d. Rusijos vidaus reikalų ministras patvirtino Šiaulių inteligentijos kuriamos Visuomenės bibliotekos draugijos įstatus. Jos valdybą sudarė V. Zubovas, A. Mikševičius, S. Lukauskis, H. Sarsevičius, B. Nurokas, V. Biržiška, J. Bielskis, K. Gruzdys, K. Šalkauskis, J. Grigiškis, A. Birutavičienė. Draugijos įstatuose buvo nurodyta, kad šios bibliotekos tikslas – sudaryti sąlygas, kad ja galėtų naudotis ne tik jos steigėjai, bet ir kiti asmenys. Jos nariais galėjo būti visi abiejų lyčių asmenys, išskyrus nepilnamečius, tikrosios tarnybos karius ir mokyklų mokinius. Bibliotekos darbui vadovavo ir viską sprendė visuotinis narių susirinkimas ir valdyba. Ši iš bibliotekos narių paskirdavo darbuotoją, kuris privalėjo išduoti ir priimti iš skaitytojų knygas, tvarkyti katalogą ir kt.

Šiaulių visuomenės bibliotekos draugija tais pačiais metais pradėjo kurti savąją biblioteką. Knygos jai buvo renkamos aukomis. Steigiamai visuomenės bibliotekai grafas  V. Zubovas užleido Didždvario rūmų antrąjį aukštą ir perdavė jai savo bibliotekos knygas, tarp kurių buvo leidinių iš 1832 m. uždaryto Vilniaus universiteto. Taip pat atidavė nemažos mokslinės vertės Šiaulių ekonomijos 27778 tomų archyvą, kurį dar 1820 m. grafas Platonas Zubovas papildė Šiaulių ekonomijos inventoriais, atgabentais iš Nesvyžiaus kunigaikščio Radvilos saugyklų, kur jie buvo saugomi XVII a.-XVIII a. Istorikas ir etnografas L. A. Jucevičius, 1841 m. apsilankęs Šiauliuose, apie šį turtingą archyvą rašė: „Senosios Šiaulių ekonomijos archyvas, turįs gausybę labai retų dokumentų krašto istorijai, yra dabar Šiauliuose pas grafą Zubovą, tačiau, kaip man buvo tvirtinama, nėra dar sutvarkytas taip, kaip turėtų būti“²².

Prie Šiaulių ekonomijos archyvo 1850 m. pasidarbavo M. Griškevičius, vėliau J. Prekeris, A. Janulaitis, V. Biržiška, J. Jablonskis ir kiti, tačiau visko nespėta sutvarkyti, nes sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

       

Deja, per Pirmąjį pasaulinį karą V. Zubovui pasitraukus į Rusiją, dalis šio vertingo archyvo sudegė, kita dalis buvo okupantų išvežta ir išblaškyta. Vaclovo Biržiškos žodžiais tariant, „žuvo ir turtingiausias Šiaulių ekonomijos archyvas su nepakeičiama medžiaga Lietuvos ekonominei padėčiai piešti, su daugybe visos ekonomijos inventorių, su dekretais apie raganas, su medžiaga XVIII amžiaus valstiečių politiniam sąjūdžiui nušviesti, su lietuviškai rašytais XVIII amžiaus dokumentais ir t. t.“ Čia taip pat buvo saugomas 1780.VII.28 Ustanowienie Sądow wieyskich w miescie Szawlach z ordynacyą Procesu, kurio lietuvišką tekstą 1911 m. išspausdino Augustinas Janulaitis „Lietuvių Tautos“ antrame tome. Rankraščio originalas dingo vėliau kartu su archyvu. Šiame rašte Šiaulių ekonomijos administracija nustatė pagrindinius valstiečių teismų ir bylų eigos organizacijos dėsnius²³.

       

1901 m. pažangi Peterburgo knygų leidėja O. N. Popova padovanojo besisteigiančiai Šiaulių visuomenės bibliotekai vertingą 2000 tomų knygų rinkinį.

A. Puškino bibliotekoje-skaitykloje skaitytojams į namus buvo išduotos 4076 knygos, o skaitykloje lankytojų buvo 2850, iš jų vyrų – 638, paauglių – 1908, moterų – 121, mergaičių – 183. Skaitykloje buvo išduotos 3166 knygos. Didžiausią paklausą, kaip ir kitur, turėjo grožinė literatūra, iš viso – 2296 knygos, geografinė – 389 knygos, istorinė – 164 knygos, gamtos mokslų ir žemės ūkio -177 knygos ir t. t.

      

1902 m. sausio 1 d. Šiaulių A. Puškino bibliotekoje-skaitykloje jau buvo 833 tomai įvairių 1083 rb. vertės knygų. Nuo tų metų komitetas  įvedė šioje bibliotekoje nemokamą abonementą, knygos buvo išduodamos už nedidelį užstatą arba pristačius komiteto nario garantiją. Ši priemonė pritraukė daugiau skaitytojų.

1902 m. pradžioje Šiaulių visuomenės biblioteka, įsikūrusi grafo V. Zubovo rūmų antrame aukšte, atvėrė duris miesto visuomenei. Kaip minėta, šiai bibliotekai grafas V. Zubovas padovanojo kelis tūkstančius knygų ir turtingą Šiaulių ekonomijos archyvą. Biblioteka turėjo abonementą ir skaityklą, jos fonduose buvo 5100 tomų knygų rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, vienintelis lietuviškas leidinys – A. Juškos „Lietuviškos svobinės dainos“. Šiauliuose įkurta Visuomenės biblioteka buvo viena pirmųjų ir geriausių tokio tipo bibliotekų Lietuvoje. Grafas V. Zubovas buvo nuolatinis šios bibliotekos valdybos pirmininkas²⁴.

      

1903 m.  vasaros pradžioje į Šiaulius atvykęs kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930) grafo Vladimiro Zubovo dėka buvo įdarbintas šioje bibliotekoje. J. Jablonskis tvarkė biblioteką, padėdavo aptarnauti skaitytojus, vadovavo lietuvių kalbos kursams, kuriuose mokėsi pažangus miesto jaunimas ir gimnazistai. J. Jablonskis skatino Šiaulių jaunimą šviestis, skaityti knygas,  dirbti tautos labui. Į J. Jablonskio namus dabartinėje Vytauto gatvėje žmonės ateidavo slaptai mokytis lietuvių kalbos. Jis buvo vienas pirmųjų lietuvių kalbos mokytojų Šiauliuose. Taip pat J. Jablonskis rinko kalbinę medžiagą, rūpinosi tautosakos rinkimu. 1903-1904 metais J. Jablonskis tvarkė šiai bibliotekai perduotą Šiaulių ekonomijos archyvą. Dirbti Šiaulių ekonomijos archyve J. Jablonskiui padėjo studentai Juozas Vaitekūnas, Ona Puodžiūnaitė ir Vladas Požėla. Ši biblioteka buvo atvira visiems norintiems skaityti, todėl ji laikoma Šiaulių viešosios bibliotekos užuomazga, o Jonas Jablonskis pirmuoju šios miesto bibliotekos bibliotekininku²⁵.

      

1904 m. lapkričio 30 d. Varšuvoje buvo išspausdintas Šiaulių visuomenės bibliotekos 100 puslapių sisteminis katalogas. Katalogo pradžioje įdėtos naudojimosi biblioteka taisyklės. Iš fonduose turimų 5100 tomų knygų ¾ dalis sudarė leidiniai ir periodika rusų  kalba (42 pavadinimų visuomeniniai ir literatūriniai žurnalai), o apie ¼ dalį – knygos užsienio kalbomis. Kadangi pati biblioteka ir jos katalogas sudarytas lietuviškos spaudos draudimo metais, tai jos fonduose beveik nebuvo knygų lietuvių kalba. Bibliotekos fondas buvo klasifikuojamas²⁶. 

Saugojimo vieta:
 Lietuvos literatūros ir meno archyvo biblioteka 

Bibliotekos knygos buvo žymimos nežinomo autoriaus sukurtu ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu trijų eilučių  antspaudu-užrašu: Szawelskiej / Pub. / Biblioteki. Jo dydis 28 x 24 mm. Lietuvos literatūros ir meno archyvo bibliotekoje saugoma Šiaulių visuomenės bibliotekos knyga pažymėta aprašytu anstpaudu-užrašu²⁷. Šiaulių visuomenės bibliotekos paslaugomis plačiai  naudojosi moksleivija, darbininkai ir miesto inteligentija. Bibliotekoje-skaitykloje  buvo 4740 lankytojų. Biblioteka buvo išlaikoma rinkliavomis ir skaitytojų mokamais mokesčiais. Metinės pajamos siekdavo 600-700 rublių. Iš tų pernelyg kuklių lėšų buvo mokamos algos bibliotekos darbuotojams, perkama naujų knygų, prenumeruojami laikraščiai. Per visus bibliotekos gyvavimo metus buvo nupirkta apie 3200 naujų knygų.

        1905 m. Šiauliuose buvo prekiaujama knygomis ir laikraščiais pas Zaborskį, Savičių ir Ūkio draugijos krautuvėse. Čia buvo galima įsigyti kaskart įvairesnio turinio knygų. Bet ne kiekvienas galėjo jas įpirkti, ypač didesnius ir brangiai kainuojančius veikalus. Todėl spaudoje ir viešumoje buvo prabilta apie tai, kad nors vienas iš veikiančių Šiauliuose knygynų pardavėjų galėtų už nedidelį savaitinį ar mėnesinį mokestį visiems norintiems duoti į namus skaityti visas pardavime esančias knygas. Taip neturtingiems skaitytojams būtų sudaryta galimybė kuo labiau susipažinti su lietuviškais leidiniais. O apsaugojant juos nuo pradanginimo, pardavėjas galėtų imti dvigubą mokestį už brangesnes knygas, taip pat už jų suniokojimą, praradimą ar per ilgą uždelsimą grąžinti jas savininkui²⁸.

    1905 m. Šiauliuose vis labiau kilo susidomėjimas knygomis, biblioteka. Šiaulių visuomenės bibliotekos draugijoje buvo 82 nariai, 1907 m. – 71 narys, 1909  m. – 61 narys, 1912 m. – 47, 1913 m. – 51. Šios bibliotekos abonemente 1905 m.  įregistruota 70 skaitytojų, kuriems išduotos 8357 knygos. 1907 m. bibliotekos abonemente buvo 131 skaitytojas, skaitykloje  - 13332 lankytojai. 1909 m. – 275 skaitytojai, jiems išduotos 7567 knygos. Skaitykloje buvo užregistruoti 8949 lankytojai. 1911 m. Šiaulių visuomenės bibliotekos knygomis naudojosi 82 skaitytojai, 1913 m. – 79 skaitytojai.

        Pastebimą šios bibliotekos skaitytojų mažėjimą lėmė tai, kad Šiauliuose ilgainiui ėmė rastis daugiau įvairių  bibliotekų ir jos atitraukė dalį skaitytojų. Taip atsitiko ir šios bibliotekos, ypač jos skaityklos, lankytojams: pamečiui jų mažėjo: 1907 m. biblioteką ir skaityklą aplankė 13332, kitais duomenimis – 13375 žmonės, 1909 m. – 8949²⁹. Galima manyti, kad dalis šios bibliotekos skaitytojų lietuvių bus taip pat  perėjusi į kitas lietuviškas bibliotekas. Nes Šiaulių visuomenės biblioteka daugeliui lietuvių (ypač darbininkų, moksleivių) buvo sunkiai prieinama ir dėl didelio mokesčio už knygų skaitymą. Kaip nurodė bibliotekos valdyba, dėl to lietuviai mieliau skaitė Šiauliuose veikiančių visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekose³⁰. O sumažinti mokesčio be Kauno gubernatoriaus leidimo ši biblioteka neturėjo teisės³¹.

    Minėtos aplinkybės atsiliepė ir kitiems Šiaulių visuomenės bibliotekos skaitymo rodikliams, pirmiausia knygų išdavimui ir jų turiniui. Pvz., 1907 m. skaityti paimta 10441 knyga, 1909 m. – 8357 knygos. Daugiausia skaityta rusų kalba, mažiausiai – lietuvių kalba. Iš 1907 m. paimtų 10441 knygos - 9165 buvo rusų kalba, 1103 – lenkų, 96 – prancūzų, 61 – vokiečių kalbomis. Lietuviškų knygų biblioteka išdavė: 1905 m. – 13, 1907 m. – 16, 1909 m. – 46³².

        Biblioteka išsilaikė iš nario ir skaitytojo mokesčių bei labdaros lėšų. Jos paslaugomis naudojosi miesto inteligentija ir gimnazistai. Buvo apie 80 abonentų. Bibliotekos skaitytojams buvo užvedamos abonementinės knygelės, kuriose buvo nurodomas knygelės numeris ir kam ji išduota, tap pat pažymimas išduotos knygos numeris ir jos pavadinimas, išdavimo data, grąžinimo laikas ir ypatingos atžymos.

       1905 m. birželio 12 d. Visuomenės knygynas Šiauliuose, Liaudies auditorijoje surengė lietuvių spektaklius „Audra giedroje“ ir „Vienas iš mūsų tur apsivesti“. Bilietai šiems spektakliams iš anksto buvo gaunami Savičiaus knygų krautuvėje³³.

       

1910 m. spaudoje buvo pranešta, kad grafai Zubovai savo dvaruose puikiai užlaiko 6 mokyklas, kurias nemokamai lanko daugiau kaip 300 vaikų. Tose mokyklose buvo 8 lietuviai mokytojai. Mokslas vedamas lietuvių ir rusų kalba. Prie kiekvienos mokyklos yra lietuviškų knygų skaitykla³⁴.

       

1912 m. Šiaulių visuomenės bibliotekoje buvo 8976 knygos. Tikrųjų narių – 57, skaitytojų – 80. Išduota jiems skaityti 1911 m. – 7567 knygos, 1912 m. – 7552 knygos. Šiaulietis kolekcininkas A. Skerys savo rinkinyje saugo retą leidinį, Lazario Fridmano spautuvėje rusų kalba spausdintą abonementinę skaitytojo knygelę, pažymėtą Nr. 69/57, išduotą 1912 m. Sidorovičiui. Šios knygelės viršelyje yra spausdintas rusų kalba įvairaus  dydžio šriftais tekstas: ШАВЕЛЬСКАЯ ОБЩЕСТВЕННАЯ БИБЛIОТЕКА / АБОНЕМЕНТНАЯ КНИЖКА No/  27 мая 19.... года. Knygelės dydis 11 x 18 cm. Joje, pradedant nuo 1912 m. kovo mėnesio, tamsios spalvos rašalu, o vėliau pieštuku padarytos atžymos apie knygų išdavimą Sidorovičiui³⁵.

       

1913 m. Šiaulių visuomenės bibliotekoje tikrųjų narių buvo 61 (4 daugiau negu 1912 m.). Joje buvo 9273 knygos įvairiomis kalbomis, palyginti su 1912 m. jų padaugėjo 306 tomais. Šioje bibliotekoje buvo skaitytojų – 79, jiems išduota – 8499 knygos, iš jų 5433 rusų kalba, 2447 – lenkų, 61 – lietuvių, 16 – žydų ir 512 knygų kitomis kalbomis³⁶.

       1913 m. bibliotekos lankytojas poetas Julius Janonis apie šią biblioteką rašė: „Šiaulių bibliotekoje lietuviškų knygų sąrašas telpa į kelis lapus, kai tuo tarpu rusų kalba knygų katalogas – pora storų sąsiuvinių, lenkų – vienas storas sąsiuvinis“³⁷.  Čia pat J. Janonis priduria, kad reikalai bibliotekoje krypsta į gerąją pusę. Jau esą  nupirkta 40, nors dar nedaug, bet pačios  geriausios – „Blūdas“, „Amžina ugnis“, abi „Vaivorykštės“, A. Niemio dainos, laikraščiai – „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas, „Draugija“ ir kt.

       

1914 m. gegužės  18 d. įvyko Šiaulių visuomenės knygyno visuotinis susirinkimas. Jame buvo patvirtinta visuomenės bibliotekos kasos ir valdybos 1913 m. apyskaita. Šiai bibliotekai daugiausia aukojo „Progreso“ bendrovė ir Savitarpio kredito draugija. Visuomenės biblioteka, be rusų ir lenkų kalbomis leidžiamų laikraščių, taip pat gaudavo „Lietuvos ūkininką“, „Lietuvos žinias“ „Draugiją“ ir „Vilnį“. Šiame susirinkime buvo svarstomas klausimas kodėl dar taip mažai skaitomos knygos lietuvių kalba ir buvo atkreiptas dėmesys į tai, ar nereikėtų pasirūpinti, kad visuomenės knygynas Šiauliuose būtų labiau prieinamas lietuvių skaitytojui.

      Šiaulių visuomenės bibliotekos valdybą 1914 m. sudarė 10 narių: grafas V. N. Zubovas (pirmininkas), „Progreso“ bendrovės vedėjas A. Mikševičius, advokatai Vaclovas Biržiška, S. Lukauskis ir K. Šalkauskis, daktaras R. Sarcevičius, inžinierius V. Bielskis, fabrikantas B. Nurokas bei ex officio – Šiaulių berniukų gimnazijos direktorius ir šventikas, kandidatai į valdybos narius: E. Ziabickaitė, advokatas K. Venclauskis ir teisininkas P. Bugailiškis. Į revizijos komisiją įėjo J. Grigiškis, K. Gruzdys ir K. Birutavičius³⁸. Valdyboje jau anksčiau dalyvavusieji lietuvių inteligentai (ypač P. Bugailiškis ir V. Biržiška) buvo suplanavę šią biblioteką paversti lietuviška, lietuvių lankoma biblioteka³⁹.

    Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. didžioji dalis Šiaulių visuomenės bibliotekos kartu su ekonomijos archyvu buvo išgabenta į Rusiją. Čia ji nukeliavo iki Rostovo  prie Dono, kur vietos gyventojų ir geležinkeliečių buvo išdraskyta ir išgrobstyta, tolesnis jos likimas nežinomas. Likusi dalis Šiaulių  ekonomijos archyvo karo metu vokiečių okupantų buvo sunaikinta ir iš jos beveik nieko neišliko.

      

***

Prieš Pirmąjį  pasaulinį Šiauliuose įsisteigė keletas privačių bei kai kurių draugijų ir organizacijų bibliotekų. Turtingiausia iš jų - bibliofilo, žydų inteligento Rafailo Kairovskio privati biblioteka. Jis 1891 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose buvo repetitorius, mokė gimnazistus įvairių mokslo dalykų, padėjo ruoštis stoti į universitetą. Rafailas Kairovskis turėjo didelę ir turtingą privačią biblioteką, kurioje buvo apie 4000 knygų. 1912-1914 metais jo gausi ir populiari privati biblioteka konkuravo su miesto viešąja (visuomenine) biblioteka. Šiaulių  berniukų gimnazijoje mokęsis Merkelis Račkauskas (1885-1968), apsilankęs namuose pas R. Kairovskį, gyvenusį tuometinėje Rudavkos (Rūdės – J. N.) gatvėje, apie šį keistoką knygininką ir jo gausią biblioteką rašė: „Tais laikais garsėjo Šiauliuose repetitorius Rafail Kairovskij. Baigęs gimnaziją 1891 metais, Kairovskis į universitetą nestojo, bet pasiliko Šiauliuose ir vertėsi privačiomis pamokomis. Po miestą ėjo gandai, kad jis esąs didelis bedievis ir cicilikas (tos dvi sąvokos buvo neatskiriamos: kas buvo apšauktas bedieviu, tas eo ipso (lot. tuo pačiu) buvo ir cicilikas, o jei kas buvo laikomas  dideliu bedieviu, tas savaime turėjo būti ir „didelis“ cicilikas). Apie Kairovskį buvau girdėjęs, bet nebuvau jo matęs ir nežinojau, kur jis gyvena. Adresų biuro Šiauliuose nebuvo, taigi teko kreiptis į policijos skyrių, vadinamą „adresnyj stol“. Ten sužinojau jį gyvenant nuosavam name Rudavkos gatvėlėje. (...) Patalpa, kurioje atsidūriau, atrodė kaip didelis knygynas po žemės drebėjimo: kur tik pažiūrėtum, visur matėsi netvarkingai išmėtytų knygų krūvos, kurios kai kur, ypač kertėse, siekė neaukšto kambario lubų; kiek mažiau jų buvo ant siaurutės geležinės lovelės ir ant vienintelės kėdės. Visiškai laisva nuo knygų buvo maža taburetė prie įėjimo, ant jos stovėjo skardinis bliūdas su nešvariu vandeniu ir šlapias gabalėlis muilo, čia pat ant knygų gulėjo rankšluostis. Jei  priemenėje dar buvo siauras takelis per prikrautą šlamštų koridorių, tai kambary ir tokio nebuvo. Taigi sustojau prie slenksčio, glamžydamas rankoje kepurę. Tuo tarpu šeimininkas nuleido čiužinį, praslinko pro mane ir, numetęs  knygas nuo kėdės ant lovos, pakvietė sėstis, pats atsisėdo ant knygų lovoje“⁴⁰.

       R. Kairovskis buvo kalintas caro kalėjimuose. Po Pirmojo pasaulinio karo emigravo į Ženevą, vėliau persikėlė į Maskvą, kur ir mirė. Tolimesnis šios bibliotekos likimas nežinomas.

       XX a. pradžioje Šiauliuose dideles asmenines bibliotekas turintys asmenys (kunigai, tarnautojai, kiti inteligentai, knygnešiai) jas ėmė atverti visuomenei. 1912 m. populiari R. Kairovskio žydų biblioteka konkuravo su miesto viešąja (visuomenės) biblioteka⁴¹.

Šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka (1906-1940). Šiaulių šv. Juozapo katalikų darbininkų draugija buvo įregistruota 1906 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose. Šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos Šiaulių skyriuje (nuo 1911 m. pavadintame Šiaulių krikščionių šv. Juozapo savitarpinės pašalpos draugija) taip pat veikė biblioteka. Šios draugijos biblioteka turėjo apie 1907 m. nežinomo autoriaus sukurtą ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą dviejų eilučių knygos antspaudą-užrašą: Šiaulių šv. Juozapo katalikų / darbininkų Draugija. Šio antspaudo viduje pavaizduotos dvi besisveikinančios rankos. Antspaudo dydis – 30,5 x 57 mm.

        Šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka per dvejus metus (nuo 1906-12-01 iki 1909.01) sukaupė 489 įvairaus turinio ir žanro knygas: 125 „dvasiško turinio“, 110 – beletristikos, 39 – gamtos mokslų, 35 – politinės visuomeninės problematikos, 19 – istorijos, 16 – medicinos, higienos, 15 – poezijos, 50 – kitų sričių. Apie  100 knygų sudarė vaikų skirta literatūra ir pedagogikos veikalai. Šios draugijos bibliotekos-skaityklos beveik visi skaitytojai buvo darbininkai. Per dvejus metus (1907-1909 m.) jiems išduota 3890 knygų – M. Valančiaus, S. Daukanto, J. Geručio (Balvočiaus), Šatrijos Raganos, Šerno, Nėrio (P. Vileišio) ir kitų autorių kūrinių⁴².

Šiaulių dramos, muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ biblioteka  (1909-1914). 1908 m. Šiauliuose buvo įkurta dramos, muzikos ir dainos draugija „Varpas“. Ji turėjo biblioteką. Be lietuviškų knygų, jos fonde buvo nemaža dalis knygų rusų bei lenkų kalbomis. Bibliotekos pradžią sudarė pačių narių dovanotos knygos, dalis jų buvo nupirkta (piniginė parama gauta iš „Progreso“ – Šiaulių prekybos namų). 1909 m. į Šiaulius atvykęs teisininkas P. Bugailiškis buvo paskirtas vadovauti „Varpo“ draugijos bibliotekai. 1910 m. bibliotekoje skaitė apie 50 nuolatinių skaitytojų, jiems buvo išduotos 493 knygos, daugiausia lietuvių kalba. Tarp skaitytojų tuo laiku buvo poetai Jovaras ir  J. Janonis, S. Brašiškis ir kt. Biblioteka gyvavo iki 1914 m.⁴³ Ji sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais.

    Bugailiškis P. apie Šiaulių bibliotekas rašė: „Nuo 1909 m. įsikūręs nuolatiniam gyvenimui, aš gyvai įsitraukiau į kultūrinę veiklą, kurioje svarbų vaidmenį atlikdavo ir dvi bibliotekos: „Varpo“ scenos, muzikos ir dainos draugijos biblioteka ir Šiaulių visuomeninė biblioteka“⁴⁴.

      Šiauliuose veikė įvairių organizacijų ir draugijų viešo ar uždaro pobūdžio bibliotekos.  Iki Pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose skaitytojai galėjo naudotis Šv. Juozapo katalikų darbininkų, „Varpo“ draugijų bibliotekomis. Juose buvo įvestas nemokamas naudojimas knygomis. Taip pat bibliotekas mieste turėjo ir tautinės mažumos. Žydų mokslo draugijos Šiaulių skyriaus biblioteka veikė 1916-1917 metais. Bibliotekas Šiauliuose turėjo Žydų kultūros lygos, rusų blaivybės ir kitų draugijų uždarosios bibliotekos. Dar reikia paminėti ir Segalio spaudos agentūrą su knygų abonementu⁴⁵. Knygų jose buvo nelabai daug – nuo kelių šimtų iki tūkstančio.

   Šiauliuose gyvenęs ir Šiaulių berniukų gimnazijoje mokęsis poetas J. Janonis savo straipsnyje „Bibliotekų klausimu“ rašė, kad visi rašytojai, knygų ir laikraščių leidėjai turėtų paaukoti keletą egzempliorių savo leidinių Vilniaus lietuvių  mokslo draugijos, Kauno „Dainos“ ir Šiaulių „Varpo“ bibliotekoms. Nauda iš to būtų didelė, tuomet nors didesniuose miestuose atsirastų bibliotekų, kuriose būtų galima gauti visas lietuviškas knygas⁴⁶.

     1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Šiaulių visuomenės biblioteka buvo išvežta į Rusiją. Čia nukeliavo iki Rostovo prie Dono, kur vietos gyventojų ir geležinkeliečių buvo išdraskyta ir išgrobstyta, tolesnis jos likimas nežinomas. Šiaulių ekonomijos archyvas karo metu buvo vokiečių okupantų sunaikintas ir iš jo beveik nieko neliko. Pirmojo pasaulinio karo ugnyje sudegė Šiaulių „Varpo“ draugijos turtas ir knygos, Blaivybės draugijos biblioteka ir privati Rafailo Kairovskio biblioteka (apie 4 tūkst. knygų).

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.