2016 metai – Bibliotekų metai!
Šiaulių Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos biblioteka ir vyskupijos Pastoracinio centro biblioteka veikia nuo 1992 m. (nuo 1998 m. Pastoracinio centro biblioteka). 1992 m. gegužės 15 d. Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijai atgavus okupantų nacionalizuotą namą Vytauto g. 74, o vėliau – 1997 m. ir Kražių gatvėje, seseriai Reginai ACJ kilo sumanymas įkurti biblioteką. Pirmasis šią idėją, atiduodamas bibliotekai savo knygas, palaikė tuometinis Šiaulių dekanas kunigas Kleopas Jakaitis. Iš pradžių biblioteka tebuvo viena lentynėlė – asmeninės sesers Reginos knygos. Taip pat vienuolyno seserys, savo asmenines knygas sukauptas per daugelį metų, sunešė į kuriamą biblioteką. Būta ir daugiau pavienių asmenų, kurie papildė bibliotekos lentynas, ne vien religinio turinio knygomis. Dalis knygų ir lentynų atkeliavo net iš Vokietijos. Taip knyga po knygos, per penkiolika metų biblioteka išaugo iki 10 tūkst. egz. spaudinių ir dokumentų. Joje skaitė per 700 skaitytojų. Ši biblioteka ypatinga tuo, kad nemažai jos knygų buvo spausdintos rašomąja mašinėle. Tokiu būdu, rašomąja mašinėle per kalkę buvo galima atspausdinti šešis egzempliorius ir juos platinti tarp skaitytojų.
Šiauliuose, Vytauto gatvėje veikusi Švč.
Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos biblioteka 1998 m. buvo perkelta į
Kražių gatvę. Nelikus vienuolyno, šios bibliotekos didžioji dalis knygų 2013 m.
buvo perkeltos į Pastoracinio centrą, esantį Tilžės g. 186. Šią biblioteką
toliau tvarko sesuo Regina ACJ. Šioje bibliotekoje rengiamos parodos, įvairūs renginiai.
1989/1990
mokslo metais Šiaulių mieste buvo 20 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, kuriose
mokėsi 20 329 mokiniai. 1990-1993 metais Šiauliuose veikė 22 bendrojo lavinimo
vidurinės mokyklos, kurios turėjo bibliotekas ir kai kurios skaityklas. 1993 m.
pabaigoje Šiauliuose veikė 22 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos, kuriose
mokėsi 20 313 moksleivių. Šiauliuose veikė šios vidurinės mokyklos: J. Janonio, 2-oji, 3-oji, 4-oji, 5-oji (1992
m. fonde buvo apie 40 tūkst. egz. spaudinių ir dokumentų Gauta 600 senesnių ir
apie 100 egz. puikiai išleistų knygų anglų kalba), V. Kudirkos vid. m-kla,
7-oji, 8-oji, 9-oji, 10-oji, 11-oji, 12-oji (1992 m. fonde buvo apie 28 tūkst.
egz. spaudinių ir dokumentų), 13-oji, 14-oji, 15-oji, 16-oji, 17-oji, 18-oji,
19-oji, 20-oji, 21-oji (įkurta 1991 m.), 22-oji (1992 m. 2-oji internatinė
mokykla reorganizuota į Vaikų globos namus ir 22-ąją vidurinę mokyklą), Pabalių
pagrindinė m-kla, S. Daukanto pagrindinė m-kla (reorganizuota iš moksleivių
papildomo ugdymo centro), Suaugusiųjų vidurinė m-kla, 2-oji specialioji
internatinė m-kla, Aklųjų ir silpnaregių socialinio ugdymo m-kla (1991 m.
reorganizuota iš suaugusiųjų aklųjų vidurinės m-klos) ir kt. Šios mokyklos
turėjo bibliotekas, kai kurios ir skaityklas, kurių fonduose įvairių dokumentų
ir spaudinių. 1991 m. Šiauliuose veikė 10 užmokyklinių įstaigų: 4 sporto
mokyklos, Moksleivių namai, Turistų ir Gamtininkų stotys, Dailės ir Muzikos
mokyklos, Techninės kūrybos namai. Kai kurios iš jų turėjo nedideles specializuotas
bibliotekėles ir knygų rinkinius.
Kai kurios Šiauliuose 1990-1993 metais įsikūrusios tautinės mažumos: Šiaulių
žydų bendruomenės Žydų kultūros centras (nuo 1990 m.), Rusų kultūros centras
(1991m.) ir kt. turėjo bibliotekas ir skaityklas.
1991 m. Šiaulių miesto valdybos
skyriui buvo tiesiogiai pavaldus Laisvalaikio centras (buvę Kultūros namai),
Centrinė biblioteka ir jos filialai ir kt. Vykdant mieste privatizaciją, Šiaulių miesto valdybos
kultūros skyrius rūpinosi, kad jam pavaldžios valstybinės kultūros įstaigos,
knygynai ir bibliotekos nebūtų privatizuotos, kad ir toliau jos būtų naudojamos
kultūros ir švietimo poreikiams.
1991-1993 metais Šiauliuose
veikė 25 įmonių, įstaigų ir organizacijų profsąjungos, iš kurių nemaža dalis
turėjo įvairaus dydžio bibliotekas. Taip pat nedideles bibliotekėles ir knygų
rinkinius turėjo Šiauliuose veikusios partijos, politinės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, įvairios kūrybinės sąjungos ir profesinės draugijos,
asociacijos, susivienijimai, klubai ir bendrijos.
Šiaulių
miesto įmonių ir organizacijų ir jų profsąjungų bibliotekoms didelės įtakos
turėjo Lietuvoje prasidėjęs įmonių ir gamyklų turto privatizavimas. Šio proceso
metu kai kurių Šiaulių miesto įmonių ir gamyklų bibliotekos ir skaityklos buvo
likviduotos arba jų fondai perduoti įvarioms bendrovėms, įstaigoms ir
organizacijoms.
1992 m. pabaigoje Šiauliuose buvo 51
biblioteka. Šiauliuose veikė Šiaulių rajono centrinė biblioteka (vadovė I.
Šlergienė), Lietuvos technikos bibliotekos Šiaulių skyrius (vadovė R.
Jankauskaitė, fonde buvo per 443 tūkst. įvairių spaudinių ir dokumentų) ir kt.
1992 m. Šiaulių mieste buvo 21 bendrojo
lavinimo, 2 devynmetės, 3 auktesniosios, 6 profesinės, 5 specialiosios, vaikų muzikos
ir vaikų dailės mokyklos. Jose dirbo 57 bibliotekininkai. Net 87 proc. jų turėjo
aukštąjį isilavinimą; 21 proc. – aukštąjį bibliotekinį. Šiaulių miesto bendrojo
lavinimo mokyklų bibliotekų fonduose buvo sukaupta apie 600 tūkst.,
aukštesniosiose mokyklose – 187 tūkst., profesinėse – 174 tūkst. egz. spaudinių
ir dokumentų. Visose jose skaitė 22,5 tūkst. moksleivių ir mokytojų, iš jų 17,3
tūkst. – bendrojo lavinimo mokyklose.
1993 m. pabaigoje dauguma Šiaulių
miesto vidurinių mokyklų atsisakė numeracijos ir pasirinko pavadinimus: 2-oji –
Medelyno, 3-ioji – Rusų, 4-oji – Jovaro, 7-oji - Stasio Šalkauskio,
8-oji – Salduvės, 11-oji - Aukštabalio, 13-oji – Gegužių, 14-oji – Lieporių, 15-oji
– Dainų, 17-oji – Beržyno, 18-oji – „Aido“, 19-oji – Zoknių, 21-oji – Šventupio (1992 m.
bibliotekos fonde buvo apie 5 tūkst. spaudinių ir dokumentų), 22-oji – Vijolių.
1995-2000
metais pasirinko pavadinimus ir kitos Šiaulių miesto mokyklos: 5-oji –
Didždvario (1999 m.), 9-oji – Ragainės (1995 m.), 10-oji – Dubijos (1997 m.),
12-oji – „Juventos“ (1999 m.), 16-oji – „Saulėtekio“ (1998 m.), 20-oji – „Romuvos“, 23-ioji - Gytarių vidurinė
mokykla. Šiose Šiaulių miesto mokyklose buvo bibliotekos, o kai kuriose ir
skaityklos.
1993
m. pabaigoje Šiauliuose buvo trys aukštesniosios mokyklos, kurios turėjo
bibliotekas: Šiaulių aukštesnioji medicinos mokykla (šios mokyklos bibliotekos
spaudiniai ir dokumentai buvo žymimi neapibrėžtu keturių eilučių knygos
antspaudu-užrašu: „ŠIAULIŲ AUKŠTESNIOJI / MEDICINOS MOKYKLA / BIBLIOTEKA / INV.
Nr. ____“), Šiaulių aukštesnioji technikos mokykla (iki 1991 m. birželio 17 d.
– Šiaulių politechnikumas. Šios bibliotekos spaudiniai ir dokumentai buvo
žymimi stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu keturių eilučių knygos antspaudu-užrašu:
ŠIAULIŲ / AUKŠTESNIOSIOS / TECHNIKOS MOKYKLOS / BIBLIOTEKA ir apskritu
rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu: ŠIAULIŲ AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS
MOKYKLA / BIBLIOTEKA), Šiaulių konservatorija (iki 1993 m. rugsėjo 1 d. –
Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla).
1993 m. Šiauliuose veikė profesinės
mokyklos: 1-oji statybininkų mokykla, 2-oji statybininkų mokykla (iki 1990 m.
rugsėjo 31 d. – 2-oji profesinė techninė mokykla), Šiaulių prekybininkų
mokykla, Lengvosios pramonės mokykla, Šiaulių buitininkų mokykla, Šiaulių
politechnikos mokykla (iki 1992 m. rugsėjo – 6-oji profesinė technikos mokykla.
1992 m. fonde buvo apie 23 tūkst. egz. dokumentų ir spaudinių), kuriose buvo
biobliotekos ir skaityklos.
Didžiausia mieste mokyklinė biblioteka
J. Janonio vidurinėje mokykloje 1994 m. turėjo apie 39 tūkst. knygų, brošiūrų,
taip pat vadovėlių. Bibliotekoje buvo ir įvairių enciklopedinių leidinių, gautų
dovanai iš Australijos, JAV, kuriuos atsiuntė buvę šiauliečiai ir rėmėjai.
Ypatingai daug mokyklai padėjo Australijos lietuvė Izolda Poželaitė-Devis
dovanojusi įrašų ir plokštelių bei JAV išleistą „Lietuvių tautos ir valstybės
keturtomį. Bibliotekoje dirbo vedėja L. Samulionienė ir bibliotekininkė G.
Vizgailienė. J. Janonio vidurinės mokyklos muziejuje buvo sukaupta daugiau nei
100 egz. išeivijos lietuvių literatūros. Visų šioje mokykloje esančių dovanotų
knygų aprašai buvo įtraukti į ŠAVB
katalogus.
V. Kudirkos vidurinėje mokykloje (vedėja
R. Jasmontienė) 1994 m. buvo apie 2 000 įvairių knygų, tinkančių mokyklai,
dalis knygų gauta iš panaikintos Šiaulių ATĮ bibliotekos. Bibliotekos savo
fondus papildydavo iš knygynų, antikvariatų.
1994 m. atsikūrė Šiaulių miesto knygos
draugija, kuri palaikė ryšius su miesto bibliotekomis ir knygynais.
Kai kuriose Šiaulių miesto religinėse
konfesijose veikė bibliotekos. Pačios didžiausios – tai Krikščioniškojo
labdaros fondo ir Šv. Petro ir Povilo parapijos bibliotekos. Visos religinių
bendruomenių bibliotekos savo fondus komplektavo labdaros ir dovanų pagrindu.
1994 m. Krikščioniškojo labdaros fondo biblioteka buvo sukaupusi didžiausią
skaičių dokumentų ir spaudinių (apie 3 673 egz.) lietuvių, rusų, anglų ir
vokiečių kalbomis. Bibliotekoje lankėsi laisvųjų krikščionių bažnyčios
lankytojai, studentai, tikybos mokytojai, mokiniai – iš viso apie 400
skaitytojų, buvo abėcėlinis ir sisteminis katalogai. Šioje bibliotekoje
labiausiai buvo išplėtota prekyba spaudiniais. Buvo prekiaujama prie šio fondo
esančios leidyklos „Jona“ knygomis.
Šv. Petro ir Povilo parapijos bei Šv.
Jėzaus Širdies kongregacijos bibliotekose 1994 m. buvo apie 2 200 dokumentų ir spaudinių,
kuriuos skaitė 500 skaitytojų. Šiauliuose veikusi Tarptautinės Krišnos
sąmonės (ISKCON) religinė bendruomenė turėjo biblioteką, kurios fondą sudarė
180 egz. spaudinių. Didžioji fondo dalis – anglų kalba.
1995 m. Šiauliuose veikė apie 50
bibliotekų. Pagal turimų spaudinių skaičių didžiausios mieste bibliotekos buvo
šios: Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka (direktorė E.
Rimkūnienė, fonde per 683 tūkst. egz. spaudinių), Lietuvos technikos
bibliotekos Šiaulių skyriaus (vedėja R. Jankauskaitė, per 443 tūkst.
spaudinių), Šiaulių pedagoginio instituto (vedėja G. Augienė, virš 327 tūkst.
spaudinių) ir kt.
1995 m. buvo atidaryta nauja skaitykla
Šiaulių miesto 20-ojoje vidurinėje mokykloje, kuri buvo aprūpinta modernia
audio ir videoapartūra. Šioje vidurinėje mokykloje buvo 1421 skaitytojas.
Šiaulių vokiečių bendrija 1996 m. gavo finansinę pagalba iš Vokietijos ambasados,
įsigijo baldus, parūpino bendrijai nedidelę biblioteką, kurioje buvo 600 knygų
vokiečių kalba.
1997 m. Šiauliuose prasidėjo bibliotekų
kompiuterizacija. Pradėtos kompiuterizuoti Šiaulių universiteto biblioteka.
1998 m. birželio 16 d. Šiauliuose buvo įregistruotas
knygos mylėtojų klubas „LITTERA“ (vadovė J. Starošinskienė).
1998 m. lapkričio mėn. Šiaulių mieste
buvo priskaičiuota apie 100 bibliotekų. Vienos jų buvo skirtos plačiam
skaitytojų ratui, kitos specializuotos. Jos priklausė įvairioms žinyboms,
biudžetinėms kultūros ir švietimo įstaigoms, įvairioms įmonėms ir
organizacijoms. Specializuotos bibliotekos buvo išlaikomos Šiaulių miesto
mokyklų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose jos veikia. Iš Šiaulių miesto
biudžeto buvo išlaikoma Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
1998 m. Šiaulių miesto teritorijos
ribose veikė viena apskrities – Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka,
kuriai priklausė 10 filialų ir 5 skyriai. Šiaulių miesto centre taip pat veikė
ir Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Miesto bendrojo lavinimo
mokyklose buvo 23 bibliotekos, 4 bibliotekos buvo keturiose miesto pagrindinėse
mokyklose, dar buvo 6 pradinių mokyklų bibliotekos. Savo bibliotekas turėjo
internatinės mokyklos ir vaikų globos namai. Be to, bibliotekos veikė Vaikų
dailės, muzikos mokyklose bei Moksleivių namuose. Savo bibliotekas turėjo
tautinės bendrijos, bažnyčios, likusios ir tebeveikiančios pramonės įmonės,
įsisteigusios uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės. Taip pat
bibliotekos veikė Tardymo izoliatioriuje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir
kt.
1999 m. Šiauliuose veikė 3 valstybinės
aukštesniosios mokyklos (Technikos, medicinos mokyklos, Konservatorija) ir 2
privačios aukštesniosios mokyklos (V. Dūdėnienės verslo vadybos, G.
Stulpinienės). Iki 2000 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose buvo 21 vidurinė mokykla, 2 gimnazijos, 1 suaugusiųjų vidurinė
mokykla, kurios turėjo bibliotekas ir skaityklas. 1999-2002 metais Šiauliuose
veikė 5 profesinės mokyklos: Buitininkų mokykla, Lengvosios pramonės mokykla,
Politechnikos mokykla, Prekybos ir verslo mokykla, Statybininkų ir komunalinių
paslaugų mokykla (ji reorganizuota 2000-07-01 sujungus Šiaulių 1-ąją ir 2-ąją
statybininkų mokyklas). Šiose profesinėse mokyklose veikė bibliotekos ir
skaityklos. Šiaulių universitetas turėjo viena turtingiausių mieste mokslinės
ir grožinės literatūros bibliotekų.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą