Superekslibrisai / Knygos nuosavybės ženklai

Pranešimas skaitytas 

ŠAVB "Menų Dūzgės", 2016.03.21.

Kultūrologas J. Nekrašius 

SUPEREKSLIBRISAS (lot. Super – virš + ekslibrisas) – knygos nuosavybės ženklas, įspaudžiamas knygos įrišimo išorėje, į odinį ar kitos medžiagos apdarą, dažnai dar paauksuotas ar padažytas tam tikrais dažais. Tai gali būti herbas, monograma, šriftinis tekstas, inicialai ar kitoks savininko nuosavybės simbolis ar ženklas.

     

Superekslibrisas atsirado XV a. Vokietijoje, XIX a. ėmė nykti. Lietuvoje juo knygas pradėta žymėti nuo XVI a. pr. iki XX a. Pagal superekslibrisų raidos chronologiją jie skirstomi į 4 grupes:

     Pirmajai priklauso superekslibrisai, kuriuos sudaro monograma ir data, arba tik monograma,

     antrajai – asmenvardžiai ir data,

     trečiajai – asmenvardžiai,

     ketvirtajai – asmenvardžiai, vietovardžiai ir data.

   

Monogramos ir asmenvardžiai beveik visada buvo įspaudžiami auksu viršutiniame, o datos ir vietovardžiai – apatiniame kietviršyje.
Ankstyvieji superekslibrisai Lietuvoje buvo reprezentaciniai, puošiami sudėtingo piešinio ornamentu ir įspaudžiami auksu. Spaudus gamino metalo raižytojai, knygų įrišimus ženklino knygrišiai.

P. Alsėniškio protoekslibrisas
iš J. Auksaburnio raštų  T. 4.

Superekslibrisas iš Vazų dinastijos
knygų paveldo

    

Mažosios

Lietuvos superekslibrisas

E. Penelio 1916 (1897)

Knyga iš Vilniaus vyskupo

Pauliaus Algimanto Alšėniškio

asmeninės bibliotekos.

Vėlyviausias surastas

superekslibrisas, įspaustas

Evangeliškosios konsistorijos

išleistame giesmyne

1936 m. Klaipėdos kraštas.

 .

G. Albinijaus
superekslibrisas

    

XVII-XVIII a. Lietuvoje superekslibrisus daugiausia naudojo didikų, aukštųjų dvasininkų ir institucijų bibliotekos. Nemažai superekslibrisų sutinkama  XIX a. asmeninių bibliotekų knygose. Tai Kazimiero Būgos, Stanislovo Didžiulio, kunigo Igno Smilgevičiaus, Petro Vileišio ir kitų inicialai, knygos apdaruose ir viršelyje įspausti šriftai ir monogramos Šriftiniai superekslibrisai buvo paplitę ir mažosios Lietuvos lietuvių knygose. Seniausias žinomas superekslibrisas – E. S. / 1846 įspaustas leidinyje „Iš naujo perveizdėtose ir pagerintose giesmių knygose“ (1832 m.).

     

Šiaulių berniukų gimnazijos bibiotekoms žymėti apie 1913 m. nežinomas Šiaulių knygrišys ir graveris sukūrė superekslibrisą. Knygos juodo kolenkoro nugarėlės apačioje įspausti įspaudai – Ш. М. Г. Jo dydis – 3 x 13 mm. Aukščiau nugarėlėje įspausta data – 1913. Prieš kelis metus man pavyko aptikti bene seniausią Šiauliuose superekslibrisą. Tai 1881 metais Sankt Peterburge išleistoje prancūzų geografo Elize Rekliu knygos „Visuotinė geografija. Žemė ir žmonės. Skandinavų šalys. V tomas, XIX a. pabaigos nežinomo Šiaulių knygrišio įspaustą superekslibrisą Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekai. Šios knygos juodo kolenkoro nugarėlės apačioje įspausti įspaudai rusų kalba: Б. Ш. Г. (šias raides galima taip iššifruoti: Библиотека Шяуляйской гимназий). Šio superekslibriso dydis – 5 x 15 mm. (6x12 mm).

     

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomoje kunigo Konstantino Kuprio-Kuprevičiaus asmeninėje bibliotekoje aptikau vienos knygos nugarėlės  apačioje, XIX a. pabaigos- XX a. pradžios nežinomo knygrišio įspaustą superekslibrisą: tris paauksuotos raidas – KKK (kas reikštų kunigo Konstantino Kuprio arba Konstantino Kuprio Kuprevičiaus).

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.