Ekslibrisų stiliai ir grafikos technikos

Pranešimas skaitytas 

ŠAVB "Menų Dūzgės", 2016.03.21.

Kultūrologas J. Nekrašius

Dar 1958 m. VII tarptautiniame ekslibrisistų kongrese Barselonoje buvo priimti trumpinimai, dar vadinami spausdinimo technikos simboliais. Vėliau šie žymėjimai buvo papildyti naujų technikų žymėjimais.

Galima išskirti šiuos ekslibrisų spaudos būdus:

     

Iškilioji (reljefinė) spauda (X):

      reljefinis įspaudas - X,

      Išilginio medžio graviūra  - X₁

          Štrichinė klišė – P₁

         Rastrinė klišė – P₂

        

Plokščioji spauda:

     Litografija - L  ir

     šabloninė arba trafaretinė, spauda, kai spausdinama per išpjaustytas metalo skardelėje skylutes.

      

Gilioji spauda (C):

      Plieno graviūra – C₁

      vario graviūra – C₂

          ofortas – C₃

         

Jeigu ekslibrisas spalvotas, spalvų skaičius nurodomas šalia technikos simbolio po įstrižu brūkšniu (pvz. trijų spalvų litografija žymima L/₃. Skaičius po brūkšniu rodo spalvų kiekį. X₃/_col – taip žymimas rankas spalvintas atspaudas.

    

Dar kiti grafikos technikų sutrumpinimų žymėjimai: A- autocinkografija; C₄ – sausa adata; C₅ – akvatinta; C₆ – minkštas lakas; C₇ – mecotintas; E – kaligrafija; M (Mix) – mišri technika; P – fotoreprodukcija; P₃ – fotograviūra; P₅ – fototipija; P₆ – fotolitografija, P₇ – ofsetas; P₈ – fotografija, S – Šilkografija, Rsp – spaustuvės spauda; X₃ – linoleumo graviūra; X₄ - švino graviūra; X₅ – cinko graviūra; X₆ – plastmasės graviūra

         

Atskirai reikia paminėti ir miniatiūrinius ekslibrisus, kurie dažniausiai kuriami miniatiūrinėms knygelėms žymėti. Atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą, miniatiūrinis ekslibrisas negali būti didesnis kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Miniatiūriniai ekslibrisai žymimi įrašu: EX MINI, EX MINI LIBRIS, EXL MINI ir pan. Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas 1999 m. gegužės mėn. pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio.  1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio miniatiūrinis ekslibrisas, kuriame matomas užrašas JON ex libris.

       

XX a. pab. – XXI pr. ekslibrisai Lietuvoje kuriami dažniausiai atsisakius įprastos jų paskirties, tradicinių kompozicijų; padidėjo ekslibrisų formatai, jie tapo puošnesni, atsirado naujų grafikos technikų, knygos ženklams sukurti naudojamos ir kompiuterinės technologijos. Šiuolaikiniam ekslibrisui labiau priskirtina ne apsauginė, bet reprezentacinė funkcija.

      

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.