Pranešimas skaitytas
ŠAVB "Menų Dūzgės", 2016.03.21.
Kultūrologas J. Nekrašius
Lietuviški įrašai
rankraštinėse ir spausdintose knygose siekia XVI a. pirmąją pusę. Viduramžių
pabaigoje pasirodė pirmieji žinomi lietuviški tekstai: žodžiai ir didesnės frazės
lotyniškame 1501 m. „Mišiole“, poteriai ir žegnone 1503 m. veikalo „Tractatus
sacerdotalis“ pabaigoje, viena frazė 1530 m. homilijų rinkinyje (Narbutas, S.
Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų. XIII-XVIII amžiaus LDK raštijos
apžvalga. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, p. 34).
1503
m. išleistos lotyniškos knygos „Traktatas kunigams paskutiniame puslapyje ranka
įrašytas 25 eilučių lietuvškas tekstas. Tai treji poteriai: „Tėve mūsų“, „Sveika,
Marija“ ir „Tikiu Dievą Tėvą“. Mokslininkai mano, kad poteriai įrašyti XVI a.
pirmajame ketvirtyje ir kad tai perrašymas iš kito, dar didesnio teksto, kuris
kol kas nežinomas.
Nežinomą lietuvišką frazę „Devo zudyne“
1530 m. išleistame homilijų (pamokslų) rinkinyje aptiko senosios raštijos
tyrinėtojas Sigitas Narbutas.
Vienas iš seniausių šios rūšies Lietuvos
knygų ženklų yra lietuvio pamokslininko Kaune apie 1500 m. įrašas inkunabule,
priklausiusiame Kauno dominikonų vienuolynui: „Pro cello praedicatoris
Lithwanici in loco Coffnensi“ (Kisarauskas, 1984, 7).
Žinomi du lietuvių raštijos pradininko M.
Mažvydo ranka XVI a. viduryje įrašytas knygos nuosavybės įrašas lotynų kalba: „M. Mossiud
sivi et suis comparavit“ (M.
Mažvydas sau ir saviškiams įsigijo)
ir kitas rankraštinis įrašas graikų kalba: „He ensebeia pros panta ophelimos
esti“(Dievobaimingumas pravartus visuose dalykuose).
Iki XVIII a. LDK knygų įrašai buvo daromi
dažniausiai lenkų ir lotynų kalbomis, o Mažojoje Lietuvoje – vokiečių kalba. Lietuviški
rankraštiniai įrašai knygose pasirodė XVIII a. antrojoje pusėje. Šie
rankraštiniai įrašai dažniausiai buvo užkeikimai: „O jei to knigo
pawoktu tam Akis isz kaktos Iszoktu; Kas tan knig pavogs, tas trejus metus
pekloj kroks“. Įdomus yra S. Stanevičiaus 1826 m. rankraštinis
įrašas M. Daukšos „Postilėje“: „Kurs many raszy jau seney supuwa /
Alla jo wardas lig sziol ne pražuwa“.
 |
| Saugoma ŠAVB |
 |
| Saugoma ŠAVB |
Įprasta rankraštinius įrašus knygose skirstyti pagal jų turinį ir paskirtį. Pagal Domo Kauno pasiūlytą schemą (Kaunas, 1993, 19-20) visus rankraštinius įrašus galima suskirstyti į keturias grupes: pirmajai priklauso provenienciniai, rodantys knygos nuosavybės kilmę, antrajai – donaciniai, įrašant knygų dovanos gavėją arba davėją, trečiajai – dedikaciniai, sukurti knygų autorių arba dovanotojų, ketvirtajai – memorialiniai, skirti mirusiųjų knygos savininkų atminimui įamžinti.
 |
| Marginalijos. ŠAVB |
Knygos nuosavybės įrašai sutinkami įvairiose knygos vietose: antraštiniame lape, priešlapiuose, ant viršelių, knygos viduje, knygos pabaigoje, kartais toks įrašas būna knygos gale įklijuotame naujame lape, kiekviename lape įrašant po vieną žodį ir kt. Buvo rašoma ir lapo centre, ir pakraštyje, horizontaliai ir vertikaliai, įstrižai lapo ir atvirkščiai ir kt.
Grįžti į straipsnio pradžią
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą