Kurtuvėnų dvaro biblioteka

Pavyzdinio Kurtuvėnų dvaro savininkas Stanislavas Pliateris-Zybergas (vietos žmonių vadinamas Plioteriu, o iš tikrųjų Pliater-Zyberg), turėjo keletą tūkstančių hektarų žemės. Jis buvo paskutinis Šiaulių pavieto maršalka ir banko Šiauliuose pirmininkas. Pliateris-Zybergas turėjo didelę šeimos biblioteką. Tarpukaryje čia apsilankęs A. Urbanski rašė, kad rūmų bibliotekoje buvo Julijaus Kossako akvarelių albumas, senos knygos, manuskriptai²¹. Vėliau biblioteka buvo iškraustyta ir iki nacionalizavimo saugoma Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje Kurtuvėnuose. Pokaryje dalis knygų dingo ar buvo pasisavintos. Likusios knygos čia tebelaikomos iki šiol. Varšuvoje gyvenanti dvaro savininko duktė Janina Pliaterytė pageidavo, kad biblioteka liktų Kurtuvėnuose. Prieš daugiau kaip 20 metų čia kraštotyrinės ekspedicijos metu apsilankiusi Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekininkė ir kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė susipažino su Kurtuvėnų bažnyčioje saugomomis Pliater-Zyberg šeimos bibliotekos knygomis ir padarė jų aprašus. Iš šių aprašų užrašų matyti, kad šioje bibliotekoje būta nemažai XIX a. šešotojo dešimtmečio – XX a. ketvirtojo dešimtmečio Bukarešte, Štutgarte, Leipcige, Paryžiuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Vilniuje, Peterburge ir kituose miestuose laikotarpyje nuo 1853 iki 1938 metų išleistų knygų lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, esperanto kalbomis (Tiova stelo 1938/1), žodynų, enciklopedijų prancūzų kalba, taip pat žurnalų lenkų kalba „Tygodnik iliustrowany (1930/31, 1933/34), „Plomuczek“ (Tygodnik iliustrowany dla  mlodszych i dzieci, 1930/31, 1933/34). Seniausios rastos knygos tai vokiečių kalba 1853 m. Štutgarte ir Leipcige išleistos Getės, Lesingo ir Šilerio knygos ir raštai.

Įdomu tai, kad šio dvaro bibliotekos knygas skaitė Merkelis Račkauskas (1885-1965), kuris perėmė P. Višinskio pareigas Pliater-Zybergų namuose, tuo metu (1901-1904), kai vienas grafo sūnų pradėjo nelengvą kelią į mokslus. Dvaro paveldėtojas Stanislovas Pliater-Zybergas P. Višinskio dėka, „buvo žymiai lietuviškesnis, negu eilė kitų apylinkės stambiųjų dvarininkų <...>, kalbėjo gražia lietuvių kalba. Iškilus kalbai apie Povilą Višinskį, apie jį atsiliepdavo su dideliu švelnumu ir pagarba“²².

Kraštotyrininkė A. Kiršinaitė nurodė, kad iš didžiulės Pliater-Zyberg dvaro bibliotekos išlikusios knygos saugomos Kurtuvėnų bažnyčioje daugiausia yra lenkų ir prancūzų kalbomis, nemažai istorinių knygų, grožinės literatūros leidinių, taip pat yra vaikiškų knygų lenkų kalba su donaciniais įrašais dvaro savininko dukroms. Kai kuriose knygose yra antspaudų su šiais užrašais: Gabryela Gruževska Kielmy; A. i Z. Gružewskie Kielmy; knygos įrašų: Plater-Zyberk Kurtowiany, Janiusi Plater-Zyberk, Janina Plater Zyberk 1925, 1936, Janina Plater-Zyberk Kurtovany 1931 m., Kr. i Kinst. Plater-Zyberkow, Zlasnošč Jan Plater-Zyberk Kurtoviany. Taip pat šios bibliotekos knygose sutinkami ir šie ekslibrisai: Ex libris Janina Plater-Zyberkow; Ex libris I. Dymsza ir kt. Kaip ir kokiu būdu galėjo į Pliater-Zyberg biblioteką patekti knygos iš Gruževskių bibliotekos Kelmėje ir I. Dimšos asmeninės bibliotekos, nepavyko nustatyti.

XX a. antroje pusėje Kurtuvėnų klebonijoje (klebonas Stasys Kadys) be kitų knygų buvo laikomos ir Pliater-Zyberg dvaro bibliotekos knygos. Apie šią biblioteką Vigmantas Butkus rašė:

<...> Važiuodamas knygų, mat Kurtuvėnų klebonija glaudė pusėtiną tarpukario Lietuvos teologinių, istorinių, filosofinių ir kitokių knygų bibliotekėlę, knygų, kurių nei Šiaulių, nei Vilniaus bibliotekose iš „specfondų“ tada man neduodavo. Klebonas man kas leisdavo vežtis namo skaityti, o kai kurias dosniai padovanodavo. Tebeturiu 1972 m. leidimo „Naująjį Testamentą“, Juozo Remeikio „Katechetiškų pamokymų“, P. Venckaus „Fundamentalinės teologijos paskaitų“, Hipolite‘o Taine‘o „Meno filosofijos“ tomus, dar kažką. Kai kurio klebonijos bibliotekos knygos buvo nuplėštais viršeliais. Man paaiškino, kad kažkada Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų kariuomenei buvo įsakyta vėl nešioti antpečius, kuriuos anksčiau buvo uždraudę. Tai karininkai be didesnių ceremonijų iš knygų viršelių, kurie buvo storesni už vidinius lapus, kažkokiu būdu gaminosi sau antpečius, juos nešiojo, kol gavo tikrus <...>²³.

Jonas Nekrašius

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.