Grafų Zubovų biblioteka ir archyvas Šiauliuose

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių grafui Platonui Zubovui (1767-1822). P. Zubovas pradėjo kaupti asmeninę biblioteką ir archyvus. 1820 metais jis papildė Šiaulių ekonomijos archyvą inventoriais, atgabentais iš Nesvyžiaus kunigaikščio Radvilos saugyklų, kur jie buvo saugomi XVI-XVIII amžiuje.

Platonui Zubovui mirus, Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė jo brolis Valerijonas, bei šio vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai, bet jie Šiauliuose negyveno. 1827 metais po teismų Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo Platono Zubovo brolis, Rusijos kariuomenės generolas majoras Dmitrijus Zubovas (1832-1898). Jis laikomas Lietuvos Zubovų šakos pradininku. Jo palikuonys Nikolajus Zubovas (1832-1898) ir  jo sūnus Vliadimiras Zubovas (1862-1933) įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla. Šiaulių dvaro, dar vadinamuose Didždvario rūmuose Zubovai turėjo turtingą biblioteką su archyvu. Šiaulių ekonomijos archyvą ir biblioteką 1850 metais aprašė istorikas M. Griškevičius. 1883 metais šioje bibliotekoje buvo sukaupta apie 3000 knygų, Šiaulių ekonomijos archyvo 2778 dokumentų ir kt. XIX a. septintajame dešimtmetyje grafų Zubovų bibliotekos Šiaulių dvare knygoms žymėti buvo sukurta knygos nuosavybės ženklų. Nežinomo autoriaus sukurtame dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtame knygos antspaude-užraše yra įrašas rusų kalba: Изъ книг / В. Н. и  В. П. Зубовыхъ. Tai vienas iš seniausių knygos antspaudų Šiauliuose. Kitame maždaug tuo pačiu laikotarpiu sukurtame knygos antspaude yra įrašas lenkų kalba: Biblioteka Zubowska⁵.

Vladimiras Zubovas prie šios tėvo N. Zubovo bibliotekos įsteigė slaptą gimnazistų biblioteką. 1874 m. Šiaulių gimnazijos kairiųjų gimnazistų būrelis, vadovaujamas Jono Bielskio, suorganizavo slaptą nelegalios literatūros biblioteką. Biblioteką knygomis rėmusi Aleksandra Zubovienė, o kai policijai pradėjus domėtis moksleivių veikla bibliotekai pradėjo grėsti pavojus, priėmė ją į savo kambarius rūmuose. Iš vieno gimnazistų buto knygas vaikišku vėžimėliu, pakinkytu mažu arkliuku poniu pervežė Zubovienės vaikai Olga ir Dmitrijus. Knygų iš dabar saugios bibliotekos, skaitytojams parūpindavo gimnazistas Vladimiras Zubovas.

    1885 m. sausio 11 d. Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininkas Vilniaus generalgubernatoriui rašė, kad iš Šiaulių gimnazistų atimtos uždraustos knygos su Zubovo bibliotekos antspaudais. Dėl to įvykio, tų pačių metų sausio 11 d. buvo pradėta Vilniaus generalgubernatoriaus archyvo byla „Apie Šiaulių gimnazijos mokinių bute surastas knygas su antspaudu lenkų kalba Zubovo biblioteka“. Joje buvo sukaupta 1885-1887 metų medžiaga, nušviečianti Zubovų ir nelegaliosios Šiaulių gimnazistų bibliotekos veiklą Šiauliuose.

Zubovai bendradarbiavo su slaptos lietuviškos spaudos platintojais, nuo 1896 metų išlaikė kelias pradines mokyklas, kuriose buvo mokoma lietuvių kalba.

Tarp kitų Zubovų nuopelnų Šiauliams būtina paminėti dar vieną svarbų jų indėlį kuriant mieste viešąją biblioteką 1900-1902 metais. Jų dvaro biblioteka davė pradžią pirmajai Šiauliuose visuomeninei bibliotekai.

1900 metais balandžio 14 d. miesto inteligentijos rūpesčiu buvo įsteigta „Šiaulių visuomenės bibliotekos draugija“, kuri tais pačiais metais pradėjo kurti savąją biblioteką. Šiai bibliotekai grafas V. Zubovas užleido savo Didždvario rūmų antrąjį aukštą.

Čia 1902 metų pradžioje buvo įkurta Šiaulių visuomenės biblioteka. V. Zubovas buvo nuolatinis šios bibliotekos valdybos pirmininkas. Steigiamai visuomenės bibliotekai grafas V. Zubovas perdavė savo bibliotekos knygas, tarp kurių buvo leidinių iš 1832 m. uždaryto Vilniaus universiteto. Taip pat atidavė nemažos mokslinės vertės Šiaulių ekonomijos archyvą, kurį dar 1820 m. grafas Platonas Zubovas papildė Šiaulių ekonomijos inventoriais, atgabentais iš Nesvyžiaus kunigaikščio Radvilos saugyklų, kur jie buvo saugomi XVII a. – XVIII a.

Pažymėtina, kad 1903 metų vasaros pradžioje į Šiaulius atvykęs kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930) grafo V. Zubovo buvo įdarbintas šioje bibliotekoje. Jis taip pat tvarkė šiai bibliotekai perduotą Šiaulių ekonomijos archyvą. Šiaulių Visuomenės biblioteka buvo atvira visiems norintiems skaityti, todėl ji laikoma miesto viešosios bibliotekos užuomazga, o Jonas Jablonskis pirmuoju šios bibliotekos bibliotekininku.

1914 metais prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Šiaulių visuomenės biblioteka buvo išgabenta į Rusiją. Čia ji nukeliavo iki Rostovo prie Dono, kur vietos gyventojų ir geležinkelininkų buvo išdraskyta ir išgrobstyta, tolesnis jos likimas nežinomas. Likusi dalis Šiaulių ekonomijos archyvo karo metu vokiečių okupantų buvo sunaikinta ir iš jo beveik nieko neišliko. Vaclovo Biržiškos žodžiais tariant, „žuvo ir turtingiausias Šiaulių ekonomijos archyvas su nepakeičiama medžiaga Lietuvos ekonominei padėčiai piešti, su daugybe visos ekonomijos inventorių, su dekretais apie raganas, su medžiaga XVIII amžiaus valstiečių politiniam sąjūdžiui nušviesti, su lietuviškais rašytais XVIII amžiaus dokumentais ir t. t.“⁶

Jonas Nekrašius

Grįžti į straipsnio pradžią

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.