Daubiškių dvaro
(Viekšnių vls.) dvarininkai Antanas Moras (1846-1917) ir Darija Olsufjevienė-Morienė (1836-1911). A. Moras
1863 metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją ir studijavo Rygoje. A. Moro tėvas
Aleksandras bendravo su S. Daukantu, M. Valančiumi, L. Ivinskiu, kolekcionavo
senienas, įkūrė biblioteką, sukaupė porą tūkstančių knygų rusų, lenkų ir
kitomis kalbomis ir kt.
Šiauliuose pas grafus Zubovus Antanas Moras susipažino su Mikalojaus Zubovo žmonos Aleksandros Olsufjevaitės seserimi grafaite Darija Vasiljevna Olsufjevaite, kuria ir vedė. 1881 metų pabaigoje už žmonos kraitį nusipirko Daubiškių dvarą. Iš pradžių Morai gyveno senuosiuose dvaro rūmuose. 1888 m. pasistatė naujus rūmus, kurie buvo vieni iš gražiausių apylinkėje. A. Moras buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs dvarininkas. Mokėjo rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbas. D. Morienė mokėjo penkias kalbas (prancūzų, anglų, vokiečių, italų ir lenkų), buvo apsiskaičiusi ne tik literatūroje, bet ir istorijos, visuomenės, politikos ir kitose srityse. Morai prenumeravo rusiškus mėnesinius žurnalus „Russkaja Mysl“ ir „Viestnik Jevropy“, turėjo nemažą biblioteką, kurioje buvo apie 1000 knygų, ypač rusų ir lenkų kalbomis. Jų bibliotekos knygos buvo žymimos XIX a. pab. – XX a. per. nežinomo autoriaus sukurtu apibrėžtu keturių eilučių knygos antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: DARIA I ANTONI / MORO / Daubiszki. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą A. Morui pardavus dvarą, didžioji bibliotekos dalis 1920 metais pateko į Šiaulių viešąją biblioteką19. Apie šios bibliotekos knygų įsigijimą S. Brašiškis rašė:
<... > radom 20-22 dėžes (dalis užkrauta šiaudais) Daubiškių dvaro
knygų. Už jas nori gauti 6000 auksinų. Šiaulių apskrities valdyba man davė
įgaliojimą jas paimti ir apmoka už jų pervežimą į Šiaulius20.Šiauliuose pas grafus Zubovus Antanas Moras susipažino su Mikalojaus Zubovo žmonos Aleksandros Olsufjevaitės seserimi grafaite Darija Vasiljevna Olsufjevaite, kuria ir vedė. 1881 metų pabaigoje už žmonos kraitį nusipirko Daubiškių dvarą. Iš pradžių Morai gyveno senuosiuose dvaro rūmuose. 1888 m. pasistatė naujus rūmus, kurie buvo vieni iš gražiausių apylinkėje. A. Moras buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs dvarininkas. Mokėjo rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbas. D. Morienė mokėjo penkias kalbas (prancūzų, anglų, vokiečių, italų ir lenkų), buvo apsiskaičiusi ne tik literatūroje, bet ir istorijos, visuomenės, politikos ir kitose srityse. Morai prenumeravo rusiškus mėnesinius žurnalus „Russkaja Mysl“ ir „Viestnik Jevropy“, turėjo nemažą biblioteką, kurioje buvo apie 1000 knygų, ypač rusų ir lenkų kalbomis. Jų bibliotekos knygos buvo žymimos XIX a. pab. – XX a. per. nežinomo autoriaus sukurtu apibrėžtu keturių eilučių knygos antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: DARIA I ANTONI / MORO / Daubiszki. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą A. Morui pardavus dvarą, didžioji bibliotekos dalis 1920 metais pateko į Šiaulių viešąją biblioteką19. Apie šios bibliotekos knygų įsigijimą S. Brašiškis rašė:
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą