2016 m. liepos 3 d., sekmadienis

GERARDO BAGDONAVIČIAUS FOTOPORTRETŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA IŠ PROF. V. RIMKAUS KOLEKCIJOS


Fotografijos iš prof. V. Rimkaus archyvo




















      2016 metais minime dailininko GERARDO BAGDONAVIČIAUS 115−ąsias gimimo ir 30−ąsias mirties metines. Šio neeilinio talento lietuvių dailininko ir pedagogo, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininko Lietuvoje vardas įrašytas į LR nacionalinių vertybių sąrašą.
      Dailininko G. Bagdonavičius (1901-1986) vardą garsina ir knygos nuosavybės ženklus populiarina 2014 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įkurtas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. 
      Bibliotekos meno ir muzikos skyriuje prie dailininkui G. Bagdonavičiui atminti skirtos ekslibrisų fondo lentos eksponuojami G. BAGDONAVIČIAUS FOTOPORTRETAI IŠ PROF. VYTENIO RIMKAUS KOLEKCIJOS. 

Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tinklalapyje virtuali paroda „Gerardas Bagdonavičius - ekslibrisų kūrėjas“


Įžanginis žodis parodai


Prof. Vytenis RIMKUS
  
Gerardas Bagdonavičius - ekslibrisų kūrėjas

      Gerardas Bagdonavičius gimė 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje, geležinkelio tarnautojo šeimoje. 1902 m. šeima persikėlė į Šiaulius. Besimokant Vyrų gimnazijoje, jau pirmoje klasėje pradėjo ryškėti gabumai dailei, juos skatino piešimo mokytojai Aleksandras Syčiugovas, K. Mazinas. Pirmojo pasaulinio karo banga visą šeimą nubloškė į Rusijos gilumą. Teko gyventi Vitebske, Saratove, ten įstojo į komercinę mokyklą, laisvalaikiu lankė akademiko Fiodoro Kornejevo piešimo pamokas.
      Šeima į Lietuvą grįžo 1921 m. Iškilo svarbus klausimas, kuo užsiimti karo nuniokotame krašte, sudegusiuose Šiauliuose, jaunai valstybei reikėjo žmonių, ypač mokytojų. G. Bagdonavičius pradėjo dirbti piešimo mokytoju Šiaulių mokytojų seminarijoje. Šis pasirinkimas buvo lemtingas – visą tolesnį savo gyvenimą jis paskyrė pedagoginei veiklai, kuri ėjo lygiagrečiai su menine kūryba. Į piešimą ir piešimo dėstymo metodiką žiūrėjo labai rimtai, įvairino pamokas, taikė naujas piešimo technikas. Ypač sunkiais Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, trūkstant piešimo medžiagų ir priemonių, jis skatino moksleivius, o ir pats naudojo įvairias netradicines medžiagas.
      Nuo 1930 m. G. Bagdonavičius dirbo ir Šiaulių vidurinėje amatų mokykloje, kurioje buvo rengiami aukštos kvalifikacijos staliai-medžio apdirbėjai, odininkai-galanterininkai ir kt., joje dėstė piešimą, dailųjį konstravimą, baldų istoriją. Kelerius metus (1933-1938) veikė ir jo privati dailės studija. Daug dirbantis ir talentingas G. Bagdonavičius įsitvirtino tarp pirmųjų lietuvių dailininkų, dėjusių pamatus jaunai nacionalinei dailei, tokioms jos šakoms kaip scenografija, pramoninė grafika, reklama, taikomoji dailė ir, žinoma, ekslibrisas.
      G. Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 100 ekslibrisų. Prie kiekvieno iš jų jis dirbo ilgai, darė daugybę variantų, ieškojo kuo išraiškingesnės detalės, suprantamo simbolio knygos savininko profesijai, interesams atskleisti. Jo ekslibrisas - tai lyg kokia apybraiža, kurią skaitydamas gauni daug ir įdomios informacijos. Tie mažosios grafikos kūriniai yra kompaktiški, gerai ir išradingai sukomponuoti. G. Bagdonavičius tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele 1931 m. už sau sukurtą ekslibrisą buvo apdovanotas garbės raštu. Daugiausia ekslibrisų skirta tarpukario, nepriklausomos Lietuvos kultūros ir politikos veikėjams, jie buvo kuriami ir vėliau. Eilė ekslibrisų buvo spausdinami didesnio ir mažesnio formato, skirtingomis spalvomis. Dailininkas susirašinėjo, keitėsi kūriniais su kitais ekslibriso kūrėjais ne tik gyvenančiais Lietuvoje, bet ir užsienyje ( Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt.). Ekslibrisų kolekcijas svariai papildo ir pirminiai originalūs jų eskizai, dalis jų taip ir nebuvo išleista, taip pat išleistieji su įvairiais autoriaus papildymais, taip pat laiškai ir šiaip tekstai, liečiantys ekslibrisus.
      Gausias G. Bagdonavičiaus ekslibrisų kolekcijas turi „Aušros*' muziejus ir Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, yra ir privačių rinkinių. Jie vis dar papildomi, tyrinėjami, surandama ir nežinomų kūrinių, šiaip informacijos.
      G. Bagdonavičiaus braižas ir principai susiformavo veikiami įvairių stilių, ypač ryškios XX a. pr. meno tendencijos - secesija, modernas. Ir kartu jis yra savitas, originalus, nepakartojamas. Dailininkas mirė 1986 m. vasario 3 d. Jis įrėžė neišdildomą žymę Šiaulių miesto ir visos Lietuvos kultūros gyvenime.






* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą